Recesija

Recesija – šalies ekonomikos būklė, kuomet šalies ūkis smunka. Nors ir nėra oficialaus recesijos apibrėžimo, tačiau visuotinai priimta recesiją pripažinti tuomet, kai šalies ūkis (kuris matuojamas BVP) smunka bent du ketvirčius iš eilės, lyginant šalies BVP su prieš tai buvusio ketvirčio BVP.

Žinoma, recesija – recesijai nelygi, ir tik konkretūs skaičiai apibūdins šalies ūkio situaciją. Pagrindinis rodiklis yra bendras šalies BVP, o jo pokyčiai atskleidžia kur link ūkis juda. Sunki recesija gali užtrukti kur kas ilgiau nei pora ketvirčių.

Kokie recesijos požymiai?

• Lėtėjantis arba mažėjantis BVP. BVP yra daug apimantis rodiklis, ir mažėjimas rodo, kad ekonomikoje mažėja gamyba, vartojimas ir investicijos (dažniausia viskas kartu), ir paprastai stebimas rodiklis yra du iš eilės ketvirčius mažėjantis BVP.
• Augantis nedarbo lygis. Kaip taisyklė, įmonėms susiduriant su mažėjančia paklausa, jos taip pat mažina sąnaudas, o kad tą padaryti, dažnai tenka atleisti savo darbuotojus, ar mažinti darbo užmokestį.
• Vartojimo mažėjimas. Gyventojai, matydami įtampą darbo rinkoje taip pat tampa atsargesni, riboja savo išlaidas, daugiau taupo, o tai dar labiau stabdo ekonomikos atsigavimą.
• Mažėjančios įmonių pajamos ir pelnas. Dėl silpnesnės paklausos verslai gauna mažiau pajamų, atitinkamai ir pelno.
• Investicijų mažėjimas. Įmonės dėl neaiškios perspektyvos atideda plėtros planus ir naujus projektus.
• Akcijų kainų kritimas. Investuotojai tampa atsargesni, išsigąsta, ir kapitalo rinkos labai greit (kartais net anksčiau nei pasirodo pirmi aiškūs ekonominiai signalai) reaguoja į blogėjančią situaciją.
• Kredito sąlygų griežtėjimas – bankai tampa atsargesni skolindami, didina palūkanas ar kitus mokesčius, taip pat riboja finansavimą.