Prekybos balansas
Prekybos balansas (grynasis eksportas) – tai skirtumas tarp šalies eksporto bei importo dydžių, apibrėžtas per tam tikrą laikotarpį. Dažniausiai prekybos balansas skaičiuojamas iš eksporto atėmus importą, bei gautą dydį padalinus iš šalies bendrojo vidaus produkto (tam pačiam laikotarpiui), taip gaunant tam tikrą procentinį dydį.
Kiekvienos šalies prekybos balansas gali turėti vieną iš dviejų požymių:
Prekybos perteklius – tai situacija, kuomet šalies prekybos balansas yra teigiamas. Tokia situacija yra stipraus šalies ūkio, kaip ir aukšto konkurencingumo požymis.
Prekybos deficitas – tai situacija, kai šalies prekybos balansas neigiamas, arba kitaip sakant šalies eksportas yra mažesnis nei importas. Tai yra neigiama situacija, kuri gali būti pavojinga, jei tęsiasi ilgą laiką, o prekybos balanso deficitas didesnis nei 2 proc. BVP.
Kodėl valstybei neigiamas prekybos balansas kenkia?
Neigiamas prekybos balansas susidaro tada, kai valstybė importuoja daugiau prekių ir paslaugų nei eksportuoja. Nors trumpuoju laikotarpiu tai gali būti natūralus ekonomikos reiškinys, ilgainiui nuolatinis deficitas turės blogų pasekmių šalies ekonomikai ir jos rinkos dalyviams.
Neigiamas prekybos balansas reiškia kapitalo nutekėjimą į užsienį. Be kapitalo, realiai ekonomika silpnėja, arba tokią situaciją gali pavadinti gyvenimu skolon, ir vėliau ar anksčiau už tai teks susimokėti, be to tai gali lemti nacionalinės valiutos silpnėjimą, nes didėjant importui, didėja užsienio valiutos paklausa, o tai mažins vietinės valiutos vertę ir didinti infliacinį spaudimą.
Prekybos deficitas kuris tęsiasi ilgą laiką, atima darbą iš vietos gamybos sektorių ir aišku didelė importo dalis mažina vidaus įmonių konkurencingumą, o tai savo ruožtu lems darbo vietų mažėjimą ir blogesnį pragyvenimo lygį.
Taigi, vėliau ar anksčiau toks deficitas pasijaus per skolos augimą. Tai, deja, nėra tvaru, ir veda dideles, ir sunkiai išsprendžiamas problemas. Vis dėlto verta pažymėti, kad neigiamas prekybos balansas ne visada yra vienareikšmiškai neigiamas, nes trumpuoju laikotarpiu jis gali rodyti stiprią vidaus paklausą ar dideles investicijas.