Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Tema: Asmeniniai finansai

Terminas anglų kalba: Resident Income Tax


Trumpai

Pajamų mokestis (GPM) – tai valstybinis mokestis, taikomas šalyje gyvenantiems ir gaunantiems tam tikras pajamas fiziniams asmenims. Šiuo mokesčiu apmokestinamos beveik visos gyventojų uždirbtos piniginės pajamos: gaunamas darbo užmokestis, kapitalo pajamos, autoriniai ir kito tipo honorarai bei pajamos. 

Plačiau

Kas apmokestinama pajamų mokesčiu?

Šiuo mokesčiu apmokestinamos tiek nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, tiek ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, jeigu jos gautos iš Lietuvos šaltinio. Šiuo mokesčiu visuomet apmokestinamas darbo užmokestis, tačiau taip pat ir kitos pajamos. 

Galima teigti, kad 2017 metais apmokestinama* dauguma pajamų rūšių (neapmokestinamų pajamų sąrašas bus pateiktas šiame straipsnyje žemiau):

  • Pajamos susijusios su darbo santykiais.
  • Pelnas iš vertybinių popierių pardavimo, gauti dividendai.
  • Pelnas iš turto pardavimo (neišlakius nustatytą laikotarpį).
  • Pajamos iš individualios, ūkinės ir panašios veiklos. 
  • Autoriniai honorarai.
  • Pajamos iš indėlių ir vertybinių popierių  palūkanų (neapmokestinama iki 500 EUR).
  • Dovanos iš ne šeimos narių (> 2500 EUR).
  • Loterijų (> 1000 EUR), azartinių lošimų pajamos.
  • Kiti įstatymo numatyti atvejai.

* Yra papildomų kriterijų bei sąlygų, kokiais atvejais ir nuo kokios sumos mokamas mokestis.


Pajamų mokesčio tarifas

Palyginti nesenai, šis mokestis pradėtas standartizuoti visoms ar bent jau daugumai pajamų rūšių. Pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 15% (2016). Šiuo, penkiolikos procentų tarifu apmokestinama tiek darbo užmokestis, tiek pajamas ir vertybinių popierių pardavimo, dividendai ir daugelis kitų pajamų.

Rečiau pasitaikantis yra 5% pajamų mokesčio tarifas, kuris taikomas daugumai veiklos rūšių dirbant pagal individualią veiklą (bet ne laisvųjų profesijų atstovams: antstoliams, advokatams, notarams ir pan.).

GPM dydis dirbant pagal verslo liudijimą (patentus) yra nustatomas konkrečioje savivaldybėje priklausomai nuo pasirinktos veiklos rūšies.


Neapmokestinamos pajamos ir NPD

Neapmokestinamomis pajamomis galima vadinti tiek tas pajamas, kurios iš viso neapmokestinamos, tiek ir tas, kurių neapmokestinama tik tam tikra dalis. 

Kadangi asmenims priskirtinas vienoks ar kitoks NPD (neapmokestinamųjų pajamų dydis), kuris vieniems didesnis, kitiems mažesnis, priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio, šeimos sudėties, neįgalumo; tad daugumai dirbančiųjų tam tikra darbo užmokesčio dalis pajamų mokesčiu taip pat yra neapmokestinama. Vis tik, daugiau uždirbantiems gyventojams šį dalis labai neženkli, arba jos iš viso nebus.

Taip pat GPM neapmokestinamos* šios pajamos (2015):

  • Pensijos, pašalpos, stipendijos, kompensacijos, draudimo išmokos, labdara.
  • Teismų priteistos lėšos, politinės aukos ir dovanos, religinių bendruomenių personalo išlaikymo lėšos.
  • Paveldėtas, dovanų gautas turtas iš šeimos narių, arba neviršijantis 2500 EUR per mokestinį laikotarpį.
  • Nekilnojamo turto bei transporto priemonių pardavimas išlaikius juos nustatytą laikotarpį - nekilnojamam turtui šis laikotarpis yra 10 m. (seniau buvo 5 metai), o transporto priemonėms - 3 metai.
  • Kitos, įstatyme numatytos, tam tikros sumos neviršijančios pajamos (žr. žemiau, apie metinės pajamų deklaracijos pildymą).
  • Palūkanos gautos iš indėlių, obligacijų, skolos vertybinių popierių, paskolų ar kt., neviršijančios 500 EUR (palūkanos iš paskolų, kaip kad P2P investavimo - lengvatos neturi).
  • Kitos, įstatyme numatytos, palyginti smulkios pajamos.

* Tai nėra detalūs nurodymai dėl mokesčio. Detalius nurodymus, atsižvelgiant į sąlygas bei išlygas reikia įvertinti pagal GPMĮ nurodymus.


Kas turi mokėti gyventojų pajamų mokestį?

Kadangi dažniausiai GPM mokestis mokamas nuo darbo užmokesčio, tai dažniausiai jį techniškai mokesčių inspekcijai sumoka darbdavys, t.y. bendrovė, kuri asmeniui moka darbo užmokestį. Šį mokestį bendrovė privalo deklaruoti kiekvienam mėnesiui iki sekančio mėnesio 15 dienos. Vėluojant sumokėti mokesčius valstybei, skaičiuojami delspinigiai.

Nepaisant to, kad gyventojų pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio paskaičiuoja ir sumoka darbdavys – realiai jį moka darbuotojas, ir šis mokestis tiesiogiai mažina jo „ant popieriaus“ sutartą darbo užmokestį. Šiam mokesčiui didėjant (o sutartiniam atlyginimui nesikeičiant), žmogaus realus gaunamas užmokestis turėtų didėti, ir atvirkščiai.

Jei kalba eina ne apie darbo užmokestį, bet apie kitas pajamas, tuomet asmuo šį mokestį paskaičiuoti ir susimokėti privalo pats. Asmuo gaunantis papildomų pajamų, už praėjus kalendoriniams metams turi pildyti metinę pajamų deklaraciją, bei VMI sumokėti paskaičiuotą pajamų mokestį iki gegužės 1 d.

Kas privalo pildyti metinę pajamų deklaraciją ir savarankiškai mokėti pajamų mokestį:

  • Gavę pajamų iš užsienio valstybės šaltinių, įskaitant dividendus iš užsienio valstybių (dėl Lietuvos įmonių dividendų deklaracijos pildyti nereikia).
  • Gyventojai pardavę transporto priemones greičiau nei 3 metai nuo jų įsigijimo, nekilnojamąjį turtą (3 arba 5 metai nuo įsigijimo, priklausomai nuo turto pobūdžio iki 2015 metų imtinai, o nuo 2016, 2017 metų - nekilnojamo turto neišlaikius 10 metų).
  • Gyventojai, nuo 2016 metų iš vertybinių popierių pardavimo gavę daugiau nei 500 EUR pajamų.
  • Valstybinių įstaigų bei su jomis glaudžiai susiję tarnautojai, politikai. (Pilnas sąrašas čia).
  • Jei gautos indėlių palūkanos didesnės nei 600 EUR (arba bendros palūkanų pajamos didesnės nei 3000 EUR iki 2015 metų imtinai, arba 500 EUR nuo 2016 metų).
  • Laimėję loterijoje (daugiau nei 1000 EUR) ar gavę pajamų iš azartinių lošimų.
  • Gavę dovanų (didesnės nei 2500 EUR, arba 3000 EUR iš šeimos narių, vertės).
  • Gyventojai, kuriems pritaikytas NPD turi būti perskaičiuotas.
  • Ūkininkai, individualią veiklą ar pagal verslo liudijimus (patentus) dirbę gyventojai.
  • Tapę nuolatiniai Lietuvos gyventojais, ar netekę šio statuso.
  • Kiti įstatyme numatyti atvejai.

Savanoriškai pildyti metinę pajamų deklaraciją bei susigrąžinti permokas gali:

  • Gyventojai, pilnai nepasinaudoję NPD.
  • Gyventojai, norintys pasinaudoti mokesčių lengvatomis (palūkanoms būsto kreditui, įmokoms į gyvybės draudimo bei trečios pakopos pensijų fondus, tam tikroms studijų sąnaudoms, globos sąnaudoms).


GPM skaičiavimas

Šį mokestį nuo darbo užmokesčio paprastai skaičiuoja įmonės buhalterija. Šis skaičiavimas palyginti nesudėtingas:

Pajamų mokestis = (Darbo užmokestis – NPD) * 15%;

Kur:

  • Darbo užmokestis – tai gaunamas atlyginimas „ant popieriaus“ (sutartinis su priedais). 
  • NPD – neapmokestinamų pajamų dydis, kuris priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio, auginamų vaikų skaičiaus ar specialios darbingumo grupės.
  • 15 proc. – tai gyventojų pajamų mokesčio tarifas (2015).

Tuo tarpu deklaruojant ir mokant pajamas savarankiškai, GPM mokestis apskaičiuojamas panašiai:

Pajamų mokestis = Gautos grynosios pajamas * Pajamų mokesčio tarifas

Kur:

  • Gautos grynosios pajamas – tai pajamos, o jei tai pajamos iš turto pardavimo, tuomet atimant turto įsigijimo kainą bei susijusias įsigijimo sąnaudas (detaliau žiūrėti GPMĮ).
  • Pajamų mokesčio tarifas – dažniausiai tai 15%, nors gali būti tam tikrų išimčių.

* Pilnai nepanaudojus NPD (PNPD), nepanaudotą dalį galima susigrąžinti, o tai keis mokamo mokesčio dydį. Pildant deklaraciją elektroniniu būdu – pačiam asmeniui mokesčių skaičiuoti nereikia (reikia tik tinkamai užpildyti gautas pajamas, kitus susijusius duomenis), o skaičiavimus atlieka deklaravimo programa.


GPM Istorija

Vien pastaruoju Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, gyventojų pajamų mokestis spėjo ne sykį pasikeisti. Pagal 1990 metais priimtą įstatymą, šis mokestis sudarė nuo 18% iki 33%. Tuo tarpu 1994 metais buvo priimtas įstatymas, kuris numatė tris skirtingus tarifus: 10%, 20% ir 35%, kurie buvo taikomi skirtingo dydžio darbo užmokesčio atkarpoms. Kuo darbo užmokestis didesnis – tuo didesnis GPM. Tai buvo ryški progresinė mokesčių sistema, kuri išliko iki 2003 metų.

Nuo 2003 metų progresinė sistema buvo pakeista (kažkodėl tai įvyko socialdemokratų valdymo laikotarpiu). Įsigaliojo du tarifai. Darbo užmokestis buvo apmokestintas 33% tarifu, o kitos įvairios pajamos – 15% tarifu.

Vėliau pajamų mokestis darbo užmokesčiui nuo 33% buvo palaipsniui mažinamas, iki kol pasiekė dabartinius 15%. Nors GPM mokestis ženkliai sumažėjo, tačiau jį atsvėrė PSD, ir kiti nuo darbuotojo atlyginimo nuskaičiuojami mokesčiai.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-01 17:23:12

Laukiame komentarų!