VSD ir PSD mokesčiai

Tema: Asmeniniai finansai

Terminas anglų kalba: Social Taxes


Trumpai

VSD  (valstybinis socialinis draudimas) – tai valstybės mokestis dirbantiems asmenims, skirtas valstybės gyventojų socialinei gerovei palaikyti. Šį mokestį galima vadinti pensijų, motinystės, sergančių asmenų bei nedarbo išmokų mokesčiu (nereikia painioti su sergančių asmenų gydymu – VSD mokestis skirtas tik išmokoms ir jų administravimui).

PSD (privalomasis sveikatos draudimas) – tai valstybės mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Iš šio mokesčio surinkto biudžeto – privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos bei jų personalas, apmokami kompensuojami vaistai ir kitos medicininės priemonės.


Plačiau

Socialinio draudimo mokesčiai

Anksčiau socialinio draudimo mokesčiai buvo vadinami tiesiog „Sodros“ mokesčiais, ir buvo bendri tiek sveikatos apsaugai, tiek kitoms socialinėms reikmėms. Dabar šie mokesčiai yra išskirti: PSD (privalomas sveikatos draudimas) yra skirtas valstybės gyventojų sveikatos apsaugai, o VSD (valstybės socialinis draudimas) apima įvairias gyventojams skirtas valstybines išmokas.

Tiek „Sodros“, tiek PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetai yra atskiri nuo valstybės bendro biudžeto, kaip ir atskiras jų surinkimas bei administravimas. Šių mokesčių surinkimas bei administravimas tikrai galėtų būti supaprastintas: įmokos išskaičiuojamos tiek iš darbuotojo sutartinio atlyginimo, tiek ir iš darbdavio dalies; mokesčius renka tiek „Sodra“, tiek VMI (nuo 2016 metų VMI šio mokesčio neberenka); vieni biudžetai atskiromis įmokomis  subsidijuojami iš kitų biudžetų.


Mokesčiai susiję su darbuotojo atlyginimu pagal darbo sutartį:

1. Mokesčiai, nuskaičiuojami nuo darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Šie mokesčiai vadinami darbuotojo mokamais mokesčiais (techniškai šiuos mokesčius sumoka darbdavys), o padidėjus mokesčiams, bet nepasikeitus sutartam darbo užmokesčiui, realus gautas atlyginimas sumažės. Šie mokesčiai:

  • Gyventojų pajamų mokestis – 15%. Šis mokestis keliauja į valstybės biudžetą.
  • Sveikatos draudimas (PSD) – 6%. Mokestis patenka į PSDF biudžetą.
  • Pensijų ir socialinis draudimas – 3%. Mokestis "Sodros" biudžetui.

2. Mokesčiai, papildomai priskaičiuojami prie darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Tokie mokesčiai vadinami darbdavio mokamais mokesčiais (techniškai visus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius sumoka darbdavys, o realiai darbuotojai).  Pasikeitus šiems mokesčiams darbuotojo realus gaunamas darbo užmokestis nesikeičia. Šie mokesčiai:

  • „Sodros“ įmoka (VSD) – 27,98%*. Pagrindinis „Sodros“ biudžeto pajamų šaltinis. (Dažnai Sodros mokestis nurodomas kaip 30,98%, kartu su sveikatos draudimo įmoka, esančia sekančiame punkte).
  • Sveikatos draudimo įmoka (realiai priskirtina prie PSD) – 3%.
  • Įmokos į Garantinį fondą – 0,2%. Tai palyginti nedidelis mokestis, skirtas kaupti išmokoms, reikalingoms bankrutavusių bendrovių darbuotojų atlyginimams išmokėti. 

* Toks mokestis galioja daugumai įmonių, tačiau aukštesnės rizikos grupėms gali būti nustatytas nežymiai aukštesnis tarifas.
** Mokesčių tarifų dydžiai paremti 2017 metų duomenimis.


Jei į VSD ir PSD mokesčius žvelgtume bendrai, matytume tokį šių mokesčių pagrindinių sričių pasiskirstymą:

* Pasiskirstymas pagal 2017 metų mokesčių tarifus konkrečioms paskirtims (ne pagal faktines išlaidas).

VSD mokestis dirbantiems ne pagal darbo sutartį

VSD mokestis, kuris dažnai vadinamas tiesiog "Sodros" mokesčiu, turi mokėti ne tik gaunantys atlyginimą, bet ir dirbantys savarankiškai. Pagrindas mokėti "Sodros" mokestį savarankiškai atsiranda dirbant vienu iš šių pagrindu:

  • Individuali veikla
  • Verslo liudijimas
  • Autorinė sutartis
  • Mažųjų bendrijų nariams, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariams, individualių įmonių savininkams
  • Sporto ar atlikėjo veikla
  • Individuali žemės ūkio veikla
  • Šeimynų dalyvis

 Kiekvienai iš šių veiklų nustatytas atskiras VSD mokesčio tarifas (kuris nuo 2017 metų reikšmingai keitėsi), taip pat jo dydis priklauso nuo to, ar mokėtojas papildomai kaupia II-os pakopos pensijų fonde (tokiu atveju įmoka didėja 2 proc.). Detalius "Sodros" mokesčio tarifus dirbant savarankiškai rasite čia


Kas yra draustas PSD?


PSD (privalomasis sveikatos draudimas) žmonėms suteikia teisę į sveikatos draudimo paslaugas nemokamai (realiai, tik didžiajai daliai paslaugų). Jei asmuo nėra draustas šiuo draudimu, jis už gydymo paslaugas turi susimokėti pats. Paprastai sakant, žmogui nuėjus, kad ir į polikliniką, jam bus išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Tikrai niekam nesinorėtų gauti tokių sąskaitų papuolus į vienokį ar kitokį nelaimės atvejį, kuriam reikalingos brangios operacijos bei reabilitacinis gydymas.

Automatiškai draustais privalomuoju sveikatos draudimu tampa:

  • Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys. 
  • Nepilnamečiai.
  • Pensininkai.
  • Bedarbiai, registruoti darbo biržoje.
  • Nėštumo, gimdymo atostogose esantys asmenys.
  • Studentai.
  • Socialiai remtini asmenys. Kiti, specialioms grupėms priskirti, remtini asmenys.
  • Globėjai, atitinkantys nustatytas sąlygas.

Nepapuolantys į šias grupes asmenys, norėdami naudotis valstybinėmis sveikatos sistemos paslaugomis nemokamai, PSD įmokas turi mokėti savarankiškai. Savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka ūkininkai, individualių įmonių savininkai, ūkinių (ir mažųjų) bendrijų nariai, individualia veikla ar patentais besiverčiantys asmenys.

PSD įmokų dydis susijęs su minimaliu darbo užmokesčiu, ir kartu su pastaruoju dažnai kinta. Taip pat, skirtingoms asmenų kategorijoms (priklausomai nuo veiklos pobūdžio) yra nustatytas skirtingas mokesčio tarifas. Detalius privalomo sveikatos draudimo įmokų dydžius rasite čia.

Pasitikrinti savo draustumą internetu galima internetu pagal asmens kodą: https://dpsdr.vlk.lt/PublicSearch.aspx


Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas

PSDF biudžeto pajamos, mln. EUR:

* Iš jų 96 proc. - biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. Pagal 2015 metų PSD fondo biudžeto duomenis.

PSDF biudžeto išlaidos, mln. EUR:

* Pagal 2015 metų fondo biudžeto duomenis.

Paslaugoms draustiems PSD asmenims

Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę asmenys gali naudotis iš šio fondo apmokamomis medicininėmis paslaugomis:

  • Greitoji bei prevencinė medicininė pagalba.
  • Kompensuojami vaistai bei medicininės priemonės.
  • Reabilitacija bei slauga.
  • Sveikatos ekspertizių paslaugos.
  • Kompensuojamos ortopedinės bei protezavimo paslaugos ir priemonės.


VSD bei PSD mokesčių sistemos

Kaip jau minėta, šių mokesčių administravimo sistemos tikrai painios, bet reikia tikėtis, kada nors jos taps skaidresnėmis. Dabar galima atkreipti dėmesį į tai, kad techniškai, didžiąją dalį (dirbantiems pagal darbo sutartį, praktiškai – visą dalį) šių mokesčių sumoka darbdavys, tai darydamas kiekvieną mėnesį, o už pavėlavimą skaičiuojami delspinigiai. Tuo tarpu realiai, visi su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai mažina darbuotojo gaunamą atlyginimą „į rankas“, nors ir jų pokyčiai paveikia nevienodai.

Bendras VSD mokestis lyginant su PSD yra ženkliai didesnis, tačiau tą nesunku paaiškinti, žinant jog esminė šio mokesčio dalis nukeliauja pensijoms išmokėti. Teigti, kad pensijos yra labai didelės – negalima, kad mokesčiai maži – juo labiau (nuo 1000 EUR į rankas gaunamo atlyginimo tenka sumokėti virš 700 EUR mokesčių, o vėliau mokami vartojimo mokesčiai ir t.t.).

Taigi Lietuva čia turi dvi pagrindines problemas, lemiančias esamą situaciją:

  • Prasta demografinė sudėtis – palyginti daug pensinio amžiaus žmonių lyginant su dirbančių asmenų skaičiumi. Tokia situacija susiklostė dėl palyginti nedidelio gimstamumo bei didelės darbingo amžiaus gyventojų emigracijos į kitas šalis. Šią problemą spręsti galima kelias būdais: stabdant emigraciją ir skatinant imigraciją, mažinant nedarbą, bei didinant pensinį amžių. Būtent pastarasis sprendimas yra lengviausias, dėl ko pensinis amžius reguliariai ilginamas.
  • Didelė dalis "vokeliuose" mokamų atlyginimų (šešėlinė ekonomika) – didina mokesčių naštą sąžiningai juos mokantiems piliečiams. Nors atrodytų, jog turint visą statistiką, nėra sudėtinga atrasti įmones mokančius ženkliai mažesnius atlyginimus savo darbuotojams nei analogiškos įmonės, bei imtis tolesnių veiksmų, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių, kova su nesąžiningomis įmonėmis vyksta vangiai ir be rezultatų.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-01 17:25:00

Laukiame komentarų!