Mokesčiai: PVM, GPM, PSD, VSD, akcizas ir kt.

Tema: Ekonomika

Terminas anglų kalba: Taxes


Trumpai

Mokesčiai – valstybės nustatytos rinkliavos, mokamos gyventojų ar įmonių, pagal detaliai nustatytas bei įstatymais apibrėžtas taisykles. Jų vengimas yra nusikaltimas, galintis sukelti tiek administracines, tiek ir kitas nuobaudas. 

Plačiau

Reikia pripažinti, kad mokesčių nemėgsta nei verslas, nei gyventojai - ir tai visai natūralu, juk jie mažina pajamas arba brangina perkamas prekes ir paslaugas. Kita vertus, be rinkliavų neišsilaikytų ir valstybė – nebūtų mokyklų, ligoninių, viešosios tvarkos. Labiausiai, žinoma, visus piktina lėšos, reikalingos valdžios aparatui (kuris iš tiesų kažkodėl proporcingai kartu su gyventojų skaičiumi nemažėja) išlaikyti.

Visgi, mokesčiai neišvengiami (neskaitant stambiųjų korporacijų, sugebančių juos "optimizuoti"...), o koks jų dydis yra optimalus ir protingas – nuolatinių debatų objektas, ir visų nuomonės šiuo klausimu turbūt niekada nesutaps.


Pagrindiniai mokesčiai Lietuvoje:

  • PVM (pridėtinės vertės mokestis) – rinkliava vartotojams, mokamas nuo šalyje suvartotų prekių bei paslaugų. Pagrindinis PVM tarifas – 21%.
  • Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir valstybinis socialinis draudimas (VSD) – jei PSD yra fiksuotas dydis, kuris privalomas norint turėti nemokamą (bent teoriškai) gydymą ir kitas priklausančias paslaugas bei renkamas VMI (tik iš savarankiškai mokančių), tai VSD yra renkamas „Sodros“, ir šio pagrindinis tarifas yra 31% (skaičiuojamas darbdaviui nuo darbuotojams išmokamo atlyginimo), kur surinktos lėšos pagrinde skiriamos pensijoms išmokėti. 
  • Akcizas – tai mokestis tam tikroms, dažniausiai, žalą socialiniai gerovei darančioms prekių grupėms. Pagrinde akcizu apmokestinta alkoholiniai gėrimai, cigaretės, degalai.
  • Pelno mokestis – jį moka įmonės nuo savo uždirbto grynojo mokestinio pelno. Pagrindinis jo tarifas – 15%. Mažiausios įmonės moka mažiau.
  • Gyventojų pajamų mokestis – išskaičiuojamas iš darbuotojo uždirbamo atlyginimo. Pagrindinis jo tarifas – 15%. Taip pat pajamų mokestis skaičiuojamas ir nuo ne darbo santykiais gautų pajamų (vertybinių popierių pardavimas, gauti dividendai ir pan.). Taip pat iš dirbančio žmogaus atlyginimo (nuo sutartyje ar su priedais sutartos "ant popieriaus" sumos) išskaičiuojami ir Sodros sveikatos draudimo (PSD - 6%) bei Sodros ir pensijų socialinio draudimo (3%) rinkliavos.
  • Transporto mokestis – tai daugiausia kelių mokestis, kuris mokamas už komercinės paskirties transporto priemones, taip pat tam tikrus pervežamus krovinius.
  • Lošimų mokestis – jį moka loterijų organizatoriai, kazino, lažybų įstaigos.
  • Miškų eksploatavimo mokestis – pagrinde šis mokestis mokamas už nukirstą bei parduotą žaliavinę medieną. 
  • Taršos mokestis – realiai šį mokestį moka tik įmonės, vykdančios veiklą, sukeliančią vienokią ar kitokią taršą (praktiškai visos pramonės įmonės). Šio mokesčio reglamentavimas ganėtinai sudėtingas. 
  • Cukraus mokestis – dėl buvusio cukraus gamybos pertekliaus regione, įstojus į Europos sąjungą atsirado tam tikri įsipareigojimai, su kuriais susijęs ir cukraus gamybos mokestis.
  • Nekilnojamo turto ir žemės mokesčiai – anksčiau nekilnojamo turto mokestį mokėdavo tik įmonės, pamažu į jį įtraukiami ir fiziniai asmenys, kurių turto vertė viršija nustatytą riba. Tarifas nuo 0,3% iki 3% (nekilnojamam turtui).
  • Išteklių mokesčiai – mokami už Lietuvos teritorijoje išgaunamus gamtinius išteklius.
  • Paveldėjimo mokestis – mokamas už paveldėtą turtą, jei jis paveldimas ne iš šeimos narių. Paveldėjimo mokesčio tarifas 5%. (virš 3 tūkst. EUR) arba 10%. (virš 150 tūkst. EUR).
  • Kiti, smulkesni ar specifiniams verslo segmentams taikomi mokesčiai.

* Pateikti tarifai - 2016 metams.

Vienas rinkliavas moka gyventojai, kitus įmonės. Vienus pirkėjai, kitus pardavėjai ir t.t. Tačiau daugeliu atveju visiškai nesvarbu iš kurios kišenės lėšos yra paimamos yra paimamos - galop jis vis tiek nusėda ant galutinio vartotojo arba dirbančio žmogaus pečių (jei tai nėra vienas iš kapitalo mokesčių: nekilnojamo turto mokestis, paveldėjimo mokestis, pelno mokestis ir pan.).


Kokių mokesčių surenkama daugiausia

Į valstybės biudžetą (2015) surenkamų mokesčių pasiskirstymas (VSD į valstybės biudžetą nepapuola). Duomenys pateikti mln. EUR:


Reikia pastebėti pastabėti, kad į grafiką nepatenka VSD (valstybinis socialinio draudimo mokestis), kuris nėra renkamas į Lietuvos valstybės biudžetą, nes yra sudaromas atskiras „Sodros“ biudžetas, kur VSD tiems patiems metams buvo 2,8 mlrd. EUR (2015), ir bemaž prilygo PVM surenkamai sumai. 

Lengvatinės mokesčių zonos

Šiuolaikinėse ekonomikose norma tapo ne tik mokesčiai, bet ir jų vengimo schemos. Paprastai jomis naudojasi didžiosios kompanijos, kurios turėtų mokesčiams skirti milžiniškas sumas. Kaip taisyklė, šie mokesčiai sutaupomi lengvatinėse mokesčių zonose, t.y. valstybėse, su nuliniu pelno mokesčio tarifu. 

Iš esmės įmonė turi mokėti mokesčius toje valstybėje, kurioje vykdo savo veiklą. Tačiau didelės įmonės yra sudėtingos struktūros, kas leidžia kaupti pelną vienoje ar kitoje įmonė. Pavyzdžiui, jei įmonės pagrindinė veikla yra prekiauti maisto ar kitais kasdieniais prekybos produktais, ji gali nuomotis patalpas iš kitos įmonės (priklausančios tiems patiems savininkams), kuri bus įsteigta lengvatinėje zonoje. Nuomos mokestis gali būti aukštesnis nei rinkos, ir realiai visas pelnas kaupsis nuomotoje sąskaitoje, o prekybos įmonės dirbs ties minimaliu pelnu, ir išvengs pelno mokesčio. 

Variantų, žinoma, gali būti ir daugiau, tačiau rezultatas tas pats - pelnas kaupiamas lengvatinėje zonoje, o valstybės netenka pelno mokesčio. Ir tai nėra tik Lietuvos problema - su analogiška dilema susiduria daugelis valstybių. 

Kaip ten bebūtų, tai nėra ta problema, kurios nebūtų įmanoma išspręsti (techniškai), jei tam būtų pakankama politinė valia ir imtasi reikalingų priemonių.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-01 17:56:56

Laukiame komentarų!