Laukiame komentarų!
Tema: Ekonomika
Terminas anglų kalba: Taxes
Trumpai
Mokesčiai – valstybės nustatytos rinkliavos, mokamos gyventojų ar įmonių, pagal detaliai nustatytas bei įstatymais apibrėžtas taisykles. Jų vengimas yra nusikaltimas, galintis sukelti tiek administracines, tiek ir kitas nuobaudas.
Plačiau
Reikia pripažinti, kad mokesčių nemėgsta nei verslas, nei gyventojai - ir tai visai natūralu, juk jie mažina pajamas arba brangina perkamas prekes ir paslaugas. Kita vertus, be rinkliavų neišsilaikytų ir valstybė – nebūtų mokyklų, ligoninių, viešosios tvarkos. Labiausiai, žinoma, visus piktina lėšos, reikalingos valdžios aparatui (kuris iš tiesų kažkodėl proporcingai kartu su gyventojų skaičiumi nemažėja) išlaikyti.
Visgi, mokesčiai neišvengiami (neskaitant stambiųjų korporacijų, sugebančių juos "optimizuoti"...), o koks jų dydis yra optimalus ir protingas – nuolatinių debatų objektas, ir visų nuomonės šiuo klausimu turbūt niekada nesutaps.
Pagrindiniai mokesčiai Lietuvoje:
* Tarifai gali būti neatnaujinti.
Vienas rinkliavas moka gyventojai, kitus įmonės. Vienus pirkėjai, kitus pardavėjai ir t.t. Tačiau daugeliu atveju visiškai nesvarbu iš kurios kišenės lėšos yra paimamos yra paimamos - galop jis vis tiek nusėda ant galutinio vartotojo arba dirbančio žmogaus pečių (jei tai nėra vienas iš kapitalo mokesčių: nekilnojamo turto mokestis, paveldėjimo mokestis, pelno mokestis ir pan.).
Kokių mokesčių surenkama daugiausia
Į valstybės biudžetą (2015) surenkamų mokesčių pasiskirstymas (VSD į valstybės biudžetą nepapuola). Duomenys pateikti mln. EUR:
Lengvatinės mokesčių zonos
Šiuolaikinėse ekonomikose norma tapo ne tik mokesčiai, bet ir jų vengimo schemos. Paprastai jomis naudojasi didžiosios kompanijos, kurios turėtų mokesčiams skirti milžiniškas sumas. Kaip taisyklė, šie mokesčiai sutaupomi lengvatinėse mokesčių zonose, t.y. valstybėse, su nuliniu pelno mokesčio tarifu.
Iš esmės įmonė turi mokėti mokesčius toje valstybėje, kurioje vykdo savo veiklą. Tačiau didelės įmonės yra sudėtingos struktūros, kas leidžia kaupti pelną vienoje ar kitoje įmonė. Pavyzdžiui, jei įmonės pagrindinė veikla yra prekiauti maisto ar kitais kasdieniais prekybos produktais, ji gali nuomotis patalpas iš kitos įmonės (priklausančios tiems patiems savininkams), kuri bus įsteigta lengvatinėje zonoje. Nuomos mokestis gali būti aukštesnis nei rinkos, ir realiai visas pelnas kaupsis nuomotoje sąskaitoje, o prekybos įmonės dirbs ties minimaliu pelnu, ir išvengs pelno mokesčio.
Variantų, žinoma, gali būti ir daugiau, tačiau rezultatas tas pats - pelnas kaupiamas lengvatinėje zonoje, o valstybės netenka pelno mokesčio. Ir tai nėra tik Lietuvos problema - su analogiška dilema susiduria daugelis valstybių.
Kaip ten bebūtų, tai nėra ta problema, kurios nebūtų įmanoma išspręsti (techniškai), jei tam būtų pakankama politinė valia ir imtasi reikalingų priemonių.
Patiko informacija?
Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis! Kelkime lietuvių finansinį raštingumą kartu!
Laukiame komentarų!
Turbūt svarbu, kad viskas būtų subalansuota asmeninių finansų valdyme: pernelyg didelis taupymas sukelia nepatogumų, tačiau per didelis išlaidavimas, ...
Tik kad tokį galima ir pamesti...
Pastaraisiais metais būsto rinka tikrai buvo apstojusi: sumažėjo pirkėjų aktyvumas, vystytojai savo ruožtu sulėtino projektų vystymą, atidėjo kai kuri...
įdomu, kaip tolimesnė statistika pajudės po žiemos, vis tik turėtų pasijausti nemokumams P2P paskolų segmente
tikrai taip. bobutės paskola, ar žmonių paskola, kas bent jau skamba geriau.
------------------------------------------------------------