Pirk prekę lietuvišką

JAV, Japonija, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija – tai išties stiprios išsivysčiusios ir pasaulio ekonomiką formuojančios rinkos. Tačiau nė viena jų neatsilaikė prieš finansų rinkų uraganą, kuris siaubė visame pasaulyje. Akcijų indeksų šokinėjimas dešimt procentų aukštyn ir žemyn nebekelia nuostabos. Kodėl taip atsitiko ir kokios gali būti pasekmės?

Problemų, žinoma, ne viena, tačiau tiek europiečiai, tiek ir kitų regionų atstovai vieningai tvirtina, jog pagrindinis jų visų kaltininkas Jungtinės Amerikos Valstijos. Ir teisybės šiame kaltinime išties yra – JAV ekonomikos politikos būta gan agresyvios. O labiausiai kaltinti galima netinkamą JAV bankų priežiūrą bei didelį biudžeto deficitą.

Kaip bebūtų, tačiau pasekmes pajuto ir mažiau kaltieji, ar net visai nekalti. Ir visi turėjo imtis veiksmų, kad suvaldyti situaciją ir sušvelninti galimas pasekmes. Tiek JAV, tiek Europa, tiek kiti regionai ėmėsi itin ryžtingų priemonių. Sutartinai sumažintos palūkanų normos, tiesioginė pagalba didiesiems bankams neleido rinkose įsivyrauti panikai. Visoje Europoje priimtas indėlių draudimas iki 50 tūkst. eurų – tai ženkliai padidino pasitikėjimą bankų sistema.

Tačiau bėdos po vieną nevaikšto. Taip jau atsitiko, kad Lietuvos makroekonominės problemos ir globali finansų krizė sutapo, ir Lietuvos problemos, kurios kaupėsi ilgą laiką, dar labiau paaštrėjo. Lito susiejimas su euru smarkiai sumažino realias skolinimosi sąnaudas Lietuvoje, todėl palūkanos mūsų (kaip „besivystančioje“) ekonomikoje buvo tapusios ypatingai mažos. Žinoma, tai buvo didžiulė paskata visiems rinkos dalyviams agresyviai naudotis skolintomis lėšomis.

Dabartinė finansų krizė didžiausią poveikį turės daugiausia skolų turinčioms bendrovėms, mat skolinimosi sąnaudos smarkiai išaugo, pinigų trūkumas lemia daugelio rinkų dalyvių atsargumą. Kuo bendrovė rizikingesnė, tuo brangiau jai tampa skolintis.

Tuo tarpu pagrindine Lietuvos problema ir toliau išlieka einamosios sąskaitos deficitas, kuris vis dar didžiulis. Šis deficitas – tai ne vienerių metų netinkamų veiksmų rezultatas, ir tai išties nelengvai įveikiama problema. Tačiau norėdami ją spręsti pirmiausia turime didinti šalies ūkio subjektų konkurencingumą ir gerinti verslo sąlygas, taip pritraukiant daugiau užsienio investicijų.

Norėdami padidinti mūsų šalies bendrovių konkurencingumą galime eiti dviem keliais. Pirma, galima siekti, kad ženkliai mažėtų darbo sąnaudos, antra, turime ženkliai didinti darbo našumą.

Darbo sąnaudų mažėjimą riboja konkurencija su ES darbdaviais – darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje ir Vakarų Europoje išlieka vis dar labai didelis, ir algų mažėjimas skatintų naują emigracijos bangą. Tad kone vienintelė išeitis vietiniam verslui – darbo našumo didėjimas. Deja, tai nėra toks lengvas ir greitai atliekamas veiksmas. Praeis dar daug laiko, kol visose Lietuvos įmonėse įsivyraus pažangiausi valdymo metodai bei technologijos. Ypatingai svarbu, kad efektyviai būtų panaudotos investicijos, ir tik tada galima tikėtis, jog darbo našumas pasieks ES vidurkį. Tad ką daryti trumpuoju periodu, štai čia, jau dabar? Ar tik vėl neteks sugrįžti prie šūkio „pirk prekę lietuvišką“? Toks sprendimas gali padėti mūsų vietiniam verslui įveikti krizės negandas. Pirma, lietuviškų prekių vartojimas, akivaizdu, padeda išsaugoti darbo vietas vietos įmonėse. Ši priemonė, plačiai išreklamuota ir visuomenei priimtina, leistų pristabdyti ūkio lėtėjimą. Antra, mažiau importuodami padedame spręsti einamosios sąskaitos deficito problemą. Reikia tikėtis, jog anksčiau ar vėliau išnyks įtampa tarptautinėse kredito rinkose ir verslas vėl galės gauti finansavimą palankiomis sąlygomis, kas užtikrins ilgalaikį stabilų vystymąsi.

Rokas Lukošius 

atgal