Kaip sekasi įveikti infliaciją?

Pagrindinis veiksnys, toliau nulemsiantis rinkų likimą, yra kurioje gi stadijoje kovoje su infliacija šiuo metu esama. Atrodo paprastas dalykas, tačiau iš tiesų apibrėžiamas sunkiau nei atrodo. Juk ne tik ne vienas ekonomistas pasimetęs dabartinėse ekonomikos aplinkybėse, bet ir patys centriniai bankai blaškosi keisdami savo nuostatas bei ateities projekcijas. 

Nors kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Japonijoje ar Kinijoje, išsišokusi infliacija yra mažiau išryškėjusi, vis tik ji pasireiškė daugelyje rinkų, ir tokį reiškinį reiktų pripažinti kaip globalią problemą. Ir be abejo, visi žino, jog infliaciją iškėlė "pinigų spausdinimas". Tą, paneigti sunku, nors "pinigų spausdinimas" vyko dešimtmečiais, ir yra nuolatinis procesas, pandeminiu laikotarpiu jis buvo paspartėjęs daugumoje valiutų rinkų: 

Bei EUR'ais: 

Daug panašumų rastume ir tarp kitų valiutų, bet nebeišsiplėsime šioje vietoje. Principas aiškus - tam tikrų išsišokimų tikrai būta, tačiau esame pakeliui link standartinio "trendo". Vis tik, šio išsišokimo pakako išbalansuoti rinkas iš įprastų būsenų, ir sukelti daugelio žaliavų kainas, kas ir išjudino tolimesnį infliacijos traukinį, kurį sustabdyti dabar nėra lengva. 

Tad kurioje gi stadijoje šiuo metu yra pagrindiniai infliaciją iškėlę elementai? Pradėkime nuo žaliavų, daugiau mažiau įtakojančių visus sektorius, tai energetiniai ištekliai: 

tradingeconomics.com

Jei naftos kaina liko kažkiek aukštesniame lygyje nei įprastai prieš keletą metų, tai gamtinių kaina (JAV) faktiškai jau grįžusi į įprastinį lygį. Nafta nuo buvusių aukštumų taip pat ženkliai nusileidusi, ir tolimesnei infliacijai pagrindo nesukuria. 

Toliau maistinės žaliavos. Jų labai daug, ir nesistengsime visų įtraukti, užteks pagrindinių. Gan aiškiai matome, kad vidutinis maistinių žaliavų kainų lygis kiek aukštesnis nei istoriškai, tačiau ženkliai nusileidęs nuo aukštumų, kas greit jau bus metų laikotarpis (o tai turės įtakos skaičiuojant metinę infliaciją):

Judame toliau - naudoti automobiliai. Iš tiesų neįprasta situacija, kai nusipirkus naudotą automobilį, jį buvo galima parduoti po kelių metų brangiau. Bet taip iš tiesų buvo. Vėlgi, šiuo metu tai tik istorija, naudoti automobiliai jau kuris laikas sėkmingai krenta kaip ir kiti infliaciją sukėlę elementai: 

Tuomet pagrindinės statybinių medžiagų žaliavos. Plienas, aliuminis, mediena - pagrindinės statybinės žaliavos daugiau mažiau sugrįžusios į istorinius lygmenis:  

Toliau transportas. Čia taip pat yra daug niuansų, ir jei žiūrėtume tam tikras nišas, kaip dujų, naftos ar jos produktų transportavimas jūrose, tai matytume vis dar rekordines kainas. Tačiau pagrindinė dalis, tai yra konteinerių gabenimas jūromis, jau kuris laikas normalizavosi. Čia konteinerinių laivų nuomos kainų indeksas, kuris praktiškai grįžęs į prieš du metus buvusį lygį: 

The HARPEX (HARPER PETERSEN Charter Rates Index) is published by HARPER PETERSEN and reflects the worldwide price development on the charter market for container ships. The HARPEX was originally developed in 2004 data accumulated since 2001, adjusted in 2011 and 2017 in response to clients and users. The Charter Rates are assessed weekly for 6-12 months fixture periods on the basis of actual weekly fixtures reported and our own market assessment. 

Kas beliko? Na neskaitant visų smulkesnių elementų - nekilnojamas turtas. Pastarasis, žinoma, negrįžo į ankstesnį lygį, ir manytina, kad negrįš, tačiau augimas sustojo, ir jau kuris laikas fiksuojamas kainų mažėjimas (JAV, kaip beje ir kai kuriose kitose rinkose). Kadangi infliacija yra kainos palyginimas su prieš metus buvusia kaina, tai už mėnesio/kito šis pokytis jau turėtų būti neigiamas: 

Žinoma, tai labai supaprastinta statistika, ir norint detaliau panarplioti problematiką reikėtų bent jau disertacinio darbo, tačiau tuomet niekas jo nebeskaitytų... 

Kaip bebūtų, šių visų grafikų atspindima esmė ganėtinai akivaizdi - pagrindiniai infliaciją kėlę elementai yra pakeitę kryptį ir grėsmės šiuo atveju nesudaro. Tad atrodytų, jog  galime jau teigti, kad infliacija įveikta? Deja, ne. Liko sunkiausia dalis - infliacija esanti mūsų galvose, arba kitaip sakant infliacijos lūkesčiai, kurie taip pat formuoja kainų kilimą bei lūkesčius dėl darbo atlygio didėjimo. Todėl krentant žaliavų kainoms, galutinių produktų kainos parduotuvėse taip nemažėja (aišku, tas skirtumas pasilieka kažkuriose kišenėse). Ši inertinė infliacijos dalis geriausiai atspindima darbo užmokesčio augimu. Nors čia irgi padarytas nemažas darbas, tačiau darbo užmokesčio augimas išliko vis dar gerokai aukštesniame lygyje nei įprastas vidurkis, ir įveikti tuos kelis likusius procentus bus sunkiausia: 

Darbo užmokestis persikelia į visus sektorius, ir kadangi susijęs su įpročiais ir nuostatomis, jį pakeisti sunkiausia. Norėdamas iki galo užbaigti darbą, FED turės toliau spausti rinkas (ECB dėl nuvertėjusio euro tuo labiau negalės atsipalaiduoti). Tai žinoma, pasireikš įvairiomis projekcijomis, ir šie metai taipogi nebus lengvi investuojantiems. 

Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius

Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas, ar konsultacija.

Komentarai

atgal