Minimalus atlyginimas

Tema: Asmeniniai finansai

Terminas anglų kalba: Minimum wage


Minimalus atlyginimas, dar žinomas kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA) arba tiesiog minimali alga – tai pinigine suma įvertintas bei vyriausybės nustatytas dydis, kuris apibrėžia, kokią mažiausią sumą darbdavys gali mokėti darbuotojui už jo mėnesio darbą, dirbant pilną (be viršvalandžių) darbo savaitę (Lietuvoje - 40 val.).

Reiktų nepamiršti, kad šis dydis apibrėžia tik sutartinę algą, kuri taip pat žinoma kaip darbo užmokestis „ant popieriaus“, nuo kurio dar nuskaitoma gyventojų pajamų mokestis, PSD bei pensijų ir socialinis draudimas. 


Minimalus atlyginimas Lietuvoje

​​​Minimalus atlyginimas 2017 – 380 EUR (taikomas nuo 2016 07 01)

Nuo 2017 metų liepos 1 d., įsigaliojus naujajam darbo kodeksui, minimalus darbo užmokestis gali būti taikomas tik nekvalifikuotam darbui (t.y., kuriam netaikomi jokie specialūs kvalifikaciniai reikalavimai).

2018 metais tikimasi 30 EUR minimalaus darbo užmokesčio padidėjimo. 

Paskutiniai minimalios algos pakeitimai (istorija):

  • 380 EUR, nuo 2016 07 01 (aktualu)
  • 350 EUR, nuo 2016 01 01
  • 325 EUR, nuo 2015 07 01
  • 1035 Lt (300 EUR), nuo 2014 10 01
  • 1000 Lt (289,6 EUR), nuo 2013 01 01
  • 850 Lt (246,2 EUR), nuo 2012 08 01
  • 800 Lt (231,7 EUR), nuo 2008 01 01
  • 700 Lt (202,7 EUR), nuo 2007 07 01
  • 600 Lt (173,8 EUR), nuo 2006 07 01

​2017 metais minimalus darbo užmokesčio pokyčių kol kas nėra numatyta. Tikėtina, kad po spartaus MMA didinimo, kurį laiką jis išliks esamame lygyje (380 EUR).

Minimalaus darbo užmokesčio (bruto) istorija Lietuvoje:
minimalus atlyginimas


Minimalus atlyginimas į rankas

Kaip jau minėjome, minimalus darbo užmokestis – tai „alga ant popieriaus“, o tuo tarpu "atlyginimas į rankas" arba realiai žmogaus gaunamas atlyginimas visuomet yra mažesnis, nes nuo jo nuskaitomi mokesčiai (pajamų mokestis, sveikatos draudimas, bei pensijų ir socialinis draudimas).

Kokią konkrečiai sumą „į rankas“ gaus asmuo uždirbantis minimalią algą, priklauso nuo to, koks NPD (neapmokestinamų pajamų dydis) jam yra taikomas. Taikomas NPD savo ruožtu priklauso ne tik nuo darbo užmokesčio dydžio, bet ir nuo auginamų vaikų skaičiaus, nedarbingumo grupių. Pavyzdžiui nuo 2017 metų pradžios, asmuo uždirbantis minimalią 380 EUR mėnesinę algą, neturintis vaikų bei specialių nedarbingumo grupių, taip pat nekaupiantis pensijų fonde, atskaičius mokesčius gaus 335,3 EUR "į rankas". Jei tas pats asmuo vienas augins du vaikus, suma bus 345,8 EUR "į rankas".

Tikslų „neto atlyginimą“ galite pasiskaičiuoti naudodamiesi atlyginimo skaičiuokle.


Minimalus valandinis atlyginimas

Minimalus valandinis atlygis Lietuvoje – 2,32 EUR (galioja nuo 2016 07 01).

Ankstesni valandiniai dydžiai:

  • 2,32 EUR, nuo 2016 07 01
  • 2,13 EUR, nuo 2016 01 01
  • 1,97 EUR, nuo 2015 07 01
  • 6,27 Lt (1,82 EUR), nuo 2014 10 01


Minimalus atlyginimas Anglijoje, Airijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse

​Šiame grafike galime palyginti minimalaus atlyginimo dydį ES šalyse nuo didžiausio iki mažiausio, pagal 2016 metų pradžioje galiojusius (daugumoje valstybių vis dar galiojančius) dydžius (reiktų atkreipti dėmesį, kad kai kurios valstybės neturi nustatyto minimalaus darbo užmokesčio).
2016 metų pradžios, taip pat ir istorinius duomenis apie minimalų mėnesinį atlygį galite pasirinkti šioje skaičiuoklėje:

Jei matote užrašą "nėra duomenų" - pabandykite pasirinkti naujesnį laikotarpį.
 
* Minimalus atlyginimas nurodytas metų pabaigai iki 2015 metų imtinai. 2016 metams - nurodytas darbo užmokestis yra 2016 metų pradžiai.
** Šalyse, kur nėra įvesto euro (Bulgarija, Kroatija, Čekija, Vengrija, Islandija, Lenkija, Rumunija, UK - Anglijoje), minimali alga konvertuota į eurus buvusiu kursu, tačiau vertinant dabartiniu kursu, išraiška eurais gali skirtis.  Italijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje bei kai kuriose kitose šalyse nėra nustatyto visuotino minimalaus atlyginimo. Minimalus atlygis Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Ispanijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse turi tam tikrų apribojimų bei metodinių skirtumų. 

Minimalaus darbo užmokesčio reikšmė

Įskaitant dirbančius ne pilną darbo etatą, minimalų užmokestį gauna maždaug penktadalis Lietuvos dirbančiųjų asmenų. Maždaug pusė iš jų minimalų atlyginimą gauną dirbdami pilną etatą. Gaunant tik minimalų užmokestį, ir negaunant kitų neoficialių pajamų – pragyvenimas tikrai nėra lengvas, todėl minimalios algos dydis yra ypač svarbus socialiai pažeidžiamiausiems žmonių sluoksniams. 

Be to, skirtinguose šalies miestuose kainų ir pragyvenimo lygis ganėtinai skirtingas, todėl natūralu, kad pragyventi už tą pačią sumą skirtinguose miestuose galima pasiekti visiškai skirtingą gyvenimo lygį, tačiau minimali alga, taip pat ir įvairi socialinė pagalba nedaug uždirbantiems visose Lietuvos gyvenvietėse yra vienoda. 

Vertinant minimalų žmogaus uždarbį, reikėtų vertinti realias pajamas ("į rankas"). Todėl socialiniu aspektu svarbu ne vien minimalaus atlygio pokyčiai, bet taip pat NPD pokyčiai, bei darbuotojui taikomų mokesčių pasikeitimai. 

Minimalaus atlyginimo dydis turi ne tik socialinį poveikį. Jis stipriai įtakoja ir šešėlinę ekonomiką – jei asmuo oficialiai gauna tik minimalią algą, o likusią sumą už darbą gauna nelegaliai, tuomet didinant minimalią algą į valstybės biudžetą surenkama daugiau lėšų. Kita vertus, didėjant minimaliai algai nebūtinai išaugs ir "oficialioji" darbo užmokesčio dalis, nes darbuotojui gali būti įsiūlyta ne pilno etato darbo sutartis. 

Iš kitos pusės, jei minimalus darbo užmokestis bus per daug padidintas – tai sumažins verslo konkurencingumą tarptautinėje aplinkoje, ko pasekoje mažės darbo vietų, ir gyventojai atsidurs dar prastesnėje padėtyje, nes negalės rasti darbo, todėl minimalaus atlyginimo dydis turi būti labai gerai pasvertas sprendimas. Tik subalansuotas dydis gali lemti aukščiausią socialinę gerovę ir skatinti ekonomiką.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-11-24 17:10:43

Laukiame komentarų!