Vidutinis darbo užmokestis

Tema: Ekonomika

Terminas anglų kalba: Average Earnings (Wage, Salaries, Personal Income)


Vidutinis atlyginimas Lietuvoje:
(neįskaitant individualių įmonių)

  • 2018 I ketv. BRUTO („ant popieriaus“) – 895,2 EUR
  • 2018 I ketv. NETO („į rankas“) – 700,2 EUR
  • 2017 IV ketv. BRUTO („ant popieriaus“) – 884,8 EUR
  • 2017 IV ketv. NETO („į rankas“) – 690,5 EUR
  • 2017 III ketv. BRUTO („ant popieriaus“) – 850,8 EUR
  • 2017 III ketv. NETO („į rankas“) – 667,3 EUR
  • 2017 II ketv. BRUTO („ant popieriaus“) – 838,7 EUR
  • 2017 II ketv. NETO („į rankas“) – 659,0 EUR
  • 2017 I ketv. BRUTO („ant popieriaus“) – 817,6 EUR
  • 2017 I ketv. NETO („į rankas“) – 644,5 EUR

Plačiau

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje

Statistiką apie Lietuvos gyventojų darbo pajamas renka ir veda Lietuvos Statistikos departamentas, o savo ruožtu Eurostat apdoroją visos ES bei šalių kandidačių statistiką. Analizuojant vidutinio atlyginimo statistiką, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vidutinis atlyginimas tarp miestų bei darbo/veiklos sričių Lietuvoje gali ženkliai skirtis.

Vidutinio atlyginimo Lietuvoje kitimo istorija (EUR):

vidutinio atlyginimo istorija

 Šaltinis: Statistikos departamentas. Duomenys be individualių įmonių.  

Vidutinė alga didžiausiuose Lietuvos miestuose:

atlyginimai pagal miestus

* Šaltinis: Statistikos departamentas. Pagal 2017 metų trečiojo ketvirčio duomenis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje. 

Vidutinis atlyginimas pagal veiklos rūšis. Norite sužinoti, ką dirbdami žmonės uždirba daugiausiai, o ką mažiausiai? Grafike pavaizduotas vidutinis bruto (prieš mokesčius) užmokestis pagal veiklas:
atlyginimai pagal veiklas

* Šaltinis: Statistikos departamentas. Pagal 2017 trečio ketvirčio duomenis. 

Žinoma, renkantis profesiją, remtis vien šiuo grafiku nederėtų, nes šiuos duomenis gali iškreipti ir tas faktas, kad kai kuriuose sektoriuose šešėlinė ekonomika yra labiau paplitusi nei kituose, ir jei ten didesnė dalis atlygio sumokama nelegaliai, oficialiai toks darbas atrodo apmokamas prasčiau.


Vidutinis atlyginimas Europoje (ES) ir kitose šalyse

Sekančiame paveiksliuke palygintas vidutinis neto darbo užmokestis ES, bei keliose kitose (JAV, Japonijoje bei keliose EEB/EEC šalyse) valstybėse:

atlyginimai pagal valstybes

* Neto (į rankas) mėnesio atlyginimas paskaičiuotas, pagal išvestinius Eurostat vidutinio metinio neto darbo užmokesčio duomenis (2015 metai,  duomenys paprastai keliais metais vėluoja).

Pagal šią statistiką matyti, jog ryškūs lyderiai yra Šveicarija (pašokus Šveicarijos franko kursui ši tendencija gerokai išryškėjo) bei Norvegija, kur pragyvenimo lygis aukščiausias, tačiau reiktų nepamiršti, kad kainų lygiai ten taip pat lyderiauja. Skurdžiausias vidutinis darbo užmokestis yra Rumunijoje bei Bulgarijoje. Deja, prie paskutiniųjų rikiuojasi ir Lietuva, tikėkimės 2018 bei 2019 metais kiek pasistūmėsime į priekį, tačiau tikėtina, kad ir toliau vilksimės tarp paskutiniųjų. 

Tačiau reiktų nepamiršti to, vidutiniai duomenys ne visuomet tiksliai atspindi taip vadinamojo "vidurinio sluoksnio" pajamas, kurie ir yra pagrindinis vartojimo variklis. Pavyzdžiui, valstybėje su progresiniais mokesčiais pasiskirstymas tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių bus mažesnis, o kitose valstybėse vidurkis gali atrodyti aukštas, tačiau jei didelė dalis dirbančiųjų gaus minimalų ar jam artimą atlyginimą, realus didžiosios dalies gyventojų pragyvenimo lygis bus ne toks aukštas kokį rodys vidutinis mėnesio atlygis už darbą.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-01 17:21:54

Laukiame komentarų!

Vaclovas 2018-03-06 15:15:39

Ar galėtumėte paskelbti kokia metodika apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, ypatingai ar naudojama sąrašinis,vidutinis sąrašinis ar išskaičiuotas iš atidirbto faktiško laiko, taip vadinamas ''privestas '' dirbančiūjų skaičius.

Rokas_Lukosius 2018-03-09 18:28:18

Vaclovai, vidutinis darbo užmokestis pateikiamas pagal Lietuvos Statistikos departamento metodiką: Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Įskaitomas darbo užmokestis už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, nedirbtą, bet apmokėtą laiką (kasmetines ir papildomas atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitą darbdavio apmokėtą laiką, tiesiogiai susijusį su darbu), darbo užmokesčio skirtumas dėl jo indeksavimo, pasikeitus pragyvenimo sąlygoms. Neįskaitoma materialinė, laikino nedarbingumo pašalpa, mokama, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudota...