Repo sandoriai ir 'short sell' sandoriai

Atrodo, jog yra pakankamai tradicinių investavimo priemonių ir pasirinkimas, norint sudaryti investicinį portfelį, yra didelis. Tačiau nepaisant to, formuojantis kapitalo rinkoms atsirado ir išvestinės investavimo ir finansinės priemonės. Vieniems jos yra rizikos mažinimo įrankis, o kitiems tai galimybė daugiau uždirbti turint mažiau pinigų, tačiau kaip visuomet, galimybė ir daugiau prarasti, arba bent jau didesnė tikimybė, jog taip ir nutiks.

Investuotojų dažnai naudojamos investavimo priemonės yra atpirkimo (repo) ir vertybinių popierių skolinimosi (short sell) sandoriai. Siekiantiems didesnėms portfelio grąžos ir įsitikinusiems sėkme, ypač aktualūs yra atpirkimo sandoriai. Paprastai sakant tai yra pinigų skolinimasis sutartam laikotarpiui ir sutartomis sąlygomis iš savo finansų tarpininko ar kitos finansinės institucijos užstatant turimus vertybinius popierius. Paprastai atpirkimo sandoriai sudaromi pusei metų arba metams su galimybe sandorį pratęsti sumokėjus palūkanas. Nemažai Lietuvos investuotojų šia paslauga naudojasi, tikėdamiesi, jog akcijų pajamingumas bus didesnis nei mokamos palūkanos, ir taip savo nuosavo kapitalo grąžą galima labai stipriai padidinti.

Palūkanos paprastai svyruoja nuo 7-11 %, priklausomai nuo to su kokiu institucija bendradarbiaujama, bei rinkos sąlygų. Bankai siūlo mažesnes palūkanas nei maklerių įmonės, tačiau maklerių įmonės siūloma pinigų suma sudaro didesnę dalį nuo užstatomų vertybinių popierių vertės, ir paprastai ši dalis svyruoja tarp 50-90 %, priklausomai nuo vertybinių popierių likvidumo ir rizikingumo. Sėkmingai sudarant repo sandorius savo portfelį galima padidinti kelis kartus ir tikėtis didesnės savo kapitalo grąžos, tačiau nereikia pamiršti, jog tai labai rizikinga ir greitai galima prarasti visus savo pinigus ir dar likti skolingam.  

Vertybinių popierių skolinimosi sandoriai yra beveik atvirkštinis procesas repo sandoriams, nes šiuo atveju iš finansų tarpininko skolinamasi ne pinigai, o konkretūs vertybiniai popieriai. Vertybiniai popierius (VP) verta skolintis tuomet kai tikimasi, jog jų kursas artimiausiu metu turėtu nukristi. Tokiu atveju sudaromas VP skolinimosi sandoris, kurio metu investuotojas pasiskolina iš maklerio vertybinius popierius ir juos parduoda biržoje, o nukritus jų kursui nuperka vėl ir grąžina juos makleriui, atsiskaitydamas už sandorį sutarta kaina. Lietuvos rinkoje tokie sandoriai nėra taip paplitę kaip atpirkimo sandoriai, ir yra naudojami palyginti retai. Taip yra dėl to, jog susiduriama su nemažai kliūčių, pirmiausia kaip ir su atpirkimo sandoriais atsiranda daug formalumų, kuriuos reikia sutvarkyti, kol įvyksta sandoris.

Taip pat nepatogumų sukelia ir tai, jog ganėtinai trumpas ir labai nepastovus yra sąrašas akcijų kurias galima skolintis su tikslu sudaryti VP skolinimosi sandorį. Kliūčių sukelia ir tai, jog jei makleris paskolina kito kliento užstatytus vertybinius popierius, šiam sugalvojus juos susigrąžinti anksčiau laiko, nutrūksta ir VP skolinimosi sandoris, sudarytas su kitu klientu. Dėl to tokie sandoriai nėra taip plačiai taikomi kaip išsivysčiusiose rinkose, kur tokios problemos nėra aktualios.

Rekomenduojame

Mums įdomi Jūsų nuomonė!