Ateities sandoriai ir pasirinkimo sandoriai

Prie išvestinių priemonių taip pat būtų galima priskirti ir investicinius fondus, tačiau atskirai apie šias priemones nekalbėsime, nes tai yra tik atskirų vertybinių popierių portfelis. Kitos išvestinės priemonės Lietuvoje praktiškai nenaudojamos, tačiau pasaulyje populiarios yra kiek sudėtingesnės išvestinės priemonės, tai išankstiniai sandoris, ateities sandoriai, pasirinkimo sandoriai, varantai.

Yra dvi pagrindinės pozicijos sudarant išvestinius finansinius produktus ir jais prekiaujant:

• Ilga (long) pozicija. Turintis ilgąją poziciją pirko išvestinį instrumentą arba turi turtą.
• Trumpa (short) pozicija. Turintis trumpąją poziciją pardavė išvestinį instrumentą arba turi įsipareigojimą.  

Išankstinis sandoris: paprasčiausia investavimo forma – tai pirkėjo ir pardavėjo sutartis pirkti arba parduoti kapitalą pagal iš anksto sutartą kainą ateityje. Sutartis įpareigoja abi šalis. Išankstiniam sandoriui nereikia jokių prekybinių paslaugų. JAV užsienio valiutų išankstinių sandorių rinkos gan išvystytos ir plačiai paplitusios.

Ateities sandoriai: (futures) sutartis pirkti ar parduoti vertybinius popierius būsimų nustatytu laiku ir iš anksto nustatyta kaina. Pirkėjas ir pardavėjas iš savo pusių įsipareigoja pirkti ir parduoti prekes už nustatyta kainą ir negali šio sandorio atsisakyti.

Ateities sandorių ypatybės:

• abi šalis įdeda sutarties vykdymo garantus;
• sutartyje smulkiai aprašomos objekto kokybiniai ir kiekybiniai kriterijai;  
• ateities sandoriais prekiaujama biržose.

Pasirinkimo sandoris – galimybė pirkti ar parduoti tam tikrą kiekį tam tikro turto tam tikru metu už tam tikrą kursą be abipusio įsipareigojimo.  Pasirinkimo sandoris – pirkėjo ir pardavėjo, suteikiant pirkėjui pasirinkimo teisę pirkti ar parduoti VP būsimu laiku pagal šiandien sutartą kainą. Už tokia pasirinkimo teisę, pirkėjas moka pardavėjui opciono premiją. Pirkėjo pasirinkimo sandoris suteikia asmeniui teisę pirkti objektą, o pardavėjo pasirinkimo sandoris leidžia parduoti objektą.

Pasirinkimo sandorio parametrai (objektas, kaina, laikotarpis) nustatomi sandorio sudarymo metu. Vertėtų išskirti du opcionų tipus: Europietiški ir Amerikietiški. Jie skiriasi tik opciono panaudojimo galimybe. Europietiškais opcionais galima pasinaudoti tiktai termino pasibaigimo dieną, tuo tarpu Amerikietiškais galima pasinaudoti bet kuriuo metu iki termino galiojimo pabaigos. Opcionais taip pat prisiimamos ilga arba trumpa pozicija, tačiau reikia nepamiršti, kad esant trumpoje pozicijoje (pardavus opcioną) jūs esate įpareigotas įvykdyti sandorį jei pirkėjas nori pasinaudoti opcionu. Opciono pardavėjas prisiima kliento riziką, ir už ją gauna tam tikrą premiją.

Pagrindinis opcionų skirtumas nuo ateities sandorių yra tas, kad jais draudžiamasi tik nuo vienos krypties kainų poslinkio, ir eliminuojamas tik nepatirtas nuostolis, o esant palankiam kursui gaunamas pelnas. Be to, opciono savininkas, skirtingai nuo forvardo, nėra įpareigotas įvykdyti sandorį esant nepalankiam kursui. Dar vienas svarbus opciono skirtumas nuo forvardo yra tas, kad perkant opcioną galima pasirinkti ateities kursą, nuo jo priklauso tik premija kurią teks mokėti. Opcionas gali tapti ir labai pelninga investicija, ir beverčiu. Pavyzdžiui, investuotojas mano, kad per sekančius tris mėnesius akcija pabrangs nuo 20 iki 26, tuomet pirkęs akcijų jis uždirbtų 30 %, tuo tarpu, jei opcionas šiai akcijai kainuotų 1, tuomet akcijai pabrangus iki 26, opcionas būtų vertas 6, o tai net šešis kartus daugiau nei į jį buvo investuota, taigi kur kas didesnis skaičius nei investuojant tiesiogiai į akcijas.