Akcijos ar kiti nuosavybės vertybiniai popieriai

Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines ir neturtines teises. Akcininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso tam tikras bendrovės akcijų skaičius, suteikiantis jam įstatymuose ir bendrovės įstatuose įtvirtintas turtines ir neturtines teises ir nustatantis pareigas. Investavimas į akcijas suteikia kur kas daugiau galimybių uždirbti nei obligacijos.

Pirmiausia akcijų savininkas gali tikėtis gauti įmonės išmokamus dividendus, kurių dydis priklauso nuo to kiek įmonė uždirba ir nuo jos dividendų politikos, t. y. kiek pelno ji skiria dividendams išmokėti, kiek investicijoms, kiek kitoms reikmėms. Tačiau savo įvaizdžiu besirūpinančios ir stabiliai dirbančios bendrovės reguliariai išmoka ganėtinai solidžius dividendus, kurių pajamingumas dažnai prilygsta obligacijų pajamingumui. Daugiau galima uždirbti iš įmonės akcijų kurso kitimo, nei iš jos išmokamų dividendų. Tai priklauso nuo įmonės pobūdžio ir veiklos rezultatų, užtai yra ir skirtingos investavimo strategijos, apie kurias kalbėsime vėliau. Bet nereikėtų pamiršti, jog akcijų kursas gali ne tik kilti, bet ir kristi, o kartais ir labai stipriai, kas priklauso ir nuo pačios įmonės pasiekiamų rezultatų, ir nuo bendrų rinkos tendencijų.

Pagrindinis skirtumas tarp akcijų ir obligacijų atsiranda dėl to, jog suėjus obligacijų trukmės laikotarpiui investuotojas tiksliai žino, kokią grąžą jo investicija pasieks, o akcijų savininkas geriausiu atveju gali numatyti, kokių dividendų sulauks. Laikotarpio eigoje gali svyruoti abiejų investicijų: tiek akcijų, tiek obligacijų vertė. Jei bendrovės dirba nuostolingai ir neturi sukaupusi paskirstytino pelno – dividendai  akcininkams visai nemokami. Pajamos iš kapitalo prieaugio praktiškai yra nenuspėjamos – antrinėje rinkoje akcijų kainos gali svyruoti labai smarkiai.
Jei investuojama į akcijas, kurios nekotiruojamos biržoje, t.y. jų įsigyjama tiesioginiais sandoriais, sunkiau orientuotis kiek jos yra būtent tuo metu vertos, ir jų likvidumas gerokai mažesnis. Tačiau pats investavimo principas išlieka toks pats kaip ir investuojant į biržoje kotiruojamas akcijas. Vis tik rinkoms vystantis vis daugiau bendrovių pradeda kotiruoti savo akcijas biržose taip tikėdamosi pritraukti kapitalo.

Nepaisant daugelio neapibrėžtumų, reikia pastebėti, jog remiantis istoriniais duomenimis, per ilgą laikotarpį akcijos yra pelningesnės investicijos nei obligacijos. Tačiau reikia nepamiršti, jog tokiu laikotarpiu buvo daugybė ekonominių krizių ir didžiulių rinkos nuopuolių, o aktyviau valdant savo investicinį portfelį galima gerokai padidinti portfelio pajamingumą. Taip pat gerokai efektyvesnių rezultatų galima pasiekti investuojant augančiose rinkose. Pavyzdžiui, panagrinėjus efektyviausių investicinių fondų, investuojančių į akcijas augančiose rinkose rezultatus, pastebėsime, jog per paskutinius penkerius metus jų pasiektas pajamingumas yra nuo 17 % iki 30 %. Tai puikus pavyzdys, jog protingai valdant savo portfelį investuojant į akcijas galima pasiekti gerokai didesnį pelningumą nei investuojant tik į obligacijas.  

Tačiau pagrindinė priežastis kodėl visgi visi investuoja ne vien tik į akcijas yra tai, jog sąlyginai neilgu laikotarpiu investicijos į akcijas yra kur kas rizikingesnės. Ir nepaisant to, jog jos gali duoti didelę grąžą, galima tikėtis ir ženklių nuostolių. Akcijų kritimas gali būti visai įprastas iki 50 % ribose, o kartais ir gerokai viršyti savo rodiklį. Didesnių krizių atveju visas akcijų indeksas besivystančiose rinkose gali kristi iki 90 %, kaip buvo per 1998 m. Rusijos krizę, kuomet Rusijos akcijų indeksas RTS nukrito nuo 550 iki 50. Ypatingais atvejais (įmonei bankrutuojant) į akcijas investuotos lėšos visiškai prarandamos.

• Vertybiniai popieriai
• Akcijos 
• Dividendai