Grynieji pinigai, indėliai ir kitos pinigų priemonės

Grynieji pinigai yra bazinė investicijų grandis, atspirties taškas. Sąvoką grynieji pinigai nereikėtų suprasti tiesiogiai, o vertinti kaip investicinę priemonę – visas pinigų rinkos priemones. Tai gali būti tiek pinigai sąskaitoje, tiek trumpalaikiai indėliai, tiek vekseliai ar trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai, pinigų rinkos fondų vienetai. Grynieji pinigai didelio pelno neneša, bet jie gali būti veiksmingi  būdami dalimi didesnio investicinio portfelio, jei strategija leidžia tai panaudoti efektyviai. Šios  investavimo priemonės privalumas – galimybė panaudoti tiek rinkoms krentant, kai atsiranda patrauklesnių investicijų. Taip pat pinigų rinkos priemonės geras pasirinkimas tuomet, kai žinoma, jog artimiausiu metu pinigų gali reikėti kitiems tikslams. Pinigų rinkos priemone laikytina  priemonė, kurią galima greitai ir be pastebimų nuostolių investuotam kapitalui paversti grynaisiais pinigais.

Pinigų rinkos priemonės yra trumpalaikės investicijos. Kiekvienos trumpalaikės investicijos rizika yra mažesnė, nes mažai tikėtina, kad per trumpą investavimo laikotarpį rinkos kaina nenumatytai kis nepalankia kryptimi. Rizika nedidelė, daug konkretumo, bet ir pajamingumas nedidelis. Pinigų rinkos priemones galima netgi išskirti kaip pačias saugiausias investicines rinkos priemones, kai esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms rinkoje praktiškai visos investicijos patirtų gan didelius nuostolius, o tuo tarpu pinigų rinkos priemonės, jei ir patirtų nuostolius, tai labai nereikšmingus, priklausomai nuo to kokia tai priemonė.

Viena populiariausių ir patogiausių tokių pinigų rinkos priemonių yra indėliai bankuose. Indėliams didžiausia rizikia ta, kad bankai gali bankrutuoti. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje indėliai bankuose yra privalomai draudžiami ir šis procesas prižiūrimas, ir jam bankrutavus būtų atgaunama didžioji indėlio dalis (90 %). Tačiau nedidelė dalis vis tik gali būti prarasta, ir šių nuostolių dydis priklauso nuo paties indėlio dydžio. Be to, jei indėlis didelis ir viršija valstybės nustatytą ribą (nuo 2008 m. sausio 1 d. bus 20000 eurų), prarasta suma gali būti ir labai ženkli. Todėl būtų geriau naudotis ne vieno, o kelių bankų paslaugomis, nes tikimybė, jog keli bankai bankrutuos yra kur kas mažesnė nei vienas, be to. Renkantis banką prioritetą reikėtų teikti didesniems, tarptautiniams ir gerą reitingą turintiems bankams.

Kitas neigiamas bruožas, jog nepaisant mažo šių priemonių pajamingumo, jos net neapsaugo nuo infliacijos, kuri kartais gali išties kelti rimtą pavojų. Tokiu atveju reiškia, kad jei infliacija šiek tiek didesnė, kaip įprasta ir būna augančiose ekonomikose, realiai šios priemonės pinigų neuždirba, ir prieaugis yra tik nominalus, kuris net ne visada gali atsverti dėl infliacijos prarandamą pinigų vertę, dėl to šios priemonės naudingos tik bendrame portfelyje ir suteikia tam tikrą veiksmų laisvę lėšų valdytojui.

• Pinigų rinka
• Grynieji pinigai
• Trumpalaikės investicijos