Obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai

Obligacijos yra ilgalaikiai vyriausybės arba įmonių skolos vertybiniai popieriai. Taip pat yra trumpalaikės obligacijos (bills), tačiau jas labiau priskiriame prie pinigų rinkos priemonių, nes savo savybėmis trumpalaikės obligacijos joms yra artimesnės. Obligacijos būna įvairių rūšių, valstybės, bankų, įmonių, euroobligacijos, obligacijos susietos su akcijų indeksais ir kitokios. Už obligacijas garantuoja jas išleidusi įmonė, vyriausybė ar kitas juridinis asmuo. Obligacijos laikomos viena saugiausių investicijų, ir į jas rekomenduojama investuoti negalintiems sau leisti didesnės rizikos. Tačiau čia yra labai svarbus obligacijų reitingas. Ir realiai tik obligacijos, kurių reitingas yra aukštesnis nei BB laikomos patikimomis investicijomis, o kurių reitingas blogesnis – traktuojamos kaip spekuliatyvios obligacijos (junk bonds). Taigi, kuo reitingas blogesnis, tuo obligacijų pajamingumas yra didesnis, kas visai suprantama, tačiau norint daugiau uždirbti su mažesne rizika galimybių čia tikrai nėra, ir didesnius pajamingumus siūlo tik rizikingesnės obligacijos, kurių pajamingumas gali siekti iki 15 % ir daugiau.

Lietuvoje leidžiamų  euroobligacijų palūkanos gali svyruoti nuo 4,8 % iki 6 % (2007 metais), o pavyzdžiui Rusijos ar Turkijoje įmonių obligacijų palūkanos lengvai gali viršyti ir 10 % metinių palūkanų. Tai yra normalu žinant, jog investicijos Rusijoje yra kur rizikingesnės. Obligacijų pajamingumui daugiausia reikšmės turi šalies rizika valiuta, kuria obligacijos išleidžiamos. Jei viena valiuta infliacija yra aukštesnė, tuomet ir tikėtinas pajamingumas ta valiuta yra didesnis, bet nereikėtų pamiršti, kad tokia valiuta tikėtina nuvertės kitų valiutų atžvilgiu ir reali grąža gali būti kur mažesnė nei nominali.

Investuojant į obligacijas svarbu žinoti, jog obligacijų kainos kyla, kai palūkanų normos rinkoje mažėja, ir atvirkščiai. Taip yra dėl to, jog kylant bazinėms palūkanų normoms didėja tarpbankinės palūkanų normos, o dėl to savaime išauga ir naujai leidžiamų obligacijų palūkanos. Tad jei naujai leidžiamų obligacijų palūkanų normos didesnės nei senesnių, savaime senosios naujųjų atžvilgiu nebe tokios patrauklios, tad jų kaina rinkoje krenta, o palūkanų normoms rinkoje mažėjant atvirkščiai.

Vyriausybės obligacijos yra saugiausia obligacijų rūšis, ir rekomenduojama ieškant nerizikingų investicijų. Taigi Vyriausybės obligacijos yra laikomos mažiausiai rizikingais ilgalaikiais vertybiniais popieriais (negalima lyginti su trumpalaikiais), ir dėl to jų pajamingumas mažesnis negu privačių įmonių. Labai mažai tikėtina, jog valstybė bankrutuotų, o net jei taip ir nutiktų jos įsipareigojimai turėtų išlikti. Bet valstybės taip pat gali turėti įvairius kredito reitingus ir išleisti skirtingo rizikingumo skolos vertybinius popierius (VP). Tokių vyriausybių kaip JAV, Vokietija, Japonija obligacijos laikomos praktiškai nerizikingos ir kur kas saugesnės nei „netvirtos“ Afrikos valstybės. Venesuelos vyriausybė taip pat pagarsėjusi savo įsipareigojimų nesilaikymu. Panašiai ir su stambiomis, aukštus kredito reitingus turinčiomis, bendrovėmis – obligacijas jos gali išleisti su mažesnėmis palūkanų normomis negu smulkios, ką tik savo veiklą pradėjusios bendrovės. Todėl prieš investuojant į įmonių leidžiamas obligacijas būtina gerai išnagrinėti jų finansinę būkle: ar teigiami pinigų srautai, koks nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis, ar įmonė dirba stabiliai ir pelningai, ar generuojamas grynasis srautas yra teigiamas, kokie kapitalo pakankamumo rodikliai.

Principinis dalykas yra tai, jog obligacijų turėtojai laikomi tik bendrovės kreditoriais ir negali tikėtis didesnės investicijų grąžos nei nustatoma išleidžiant obligacijas, dėl įmonės dar išleidžia savo akcijas. Bendrovės akcijų turėtojai yra bendrovės savininkai ir jų akcijos atspindi savininko teises.

• Obligacijos
  
• Obligacijų rinka
  
• Obligacijos susietos su indeksu
  
• Vyriausybių obligacijos