Palūkanos: dydis, tipai ir palūkanų norma

Tema: Investavimas

Terminas anglų kalba: Interest


Trumpai

Palūkanos – tai mokestis už paskolintą kapitalą, dažniausiai pinigus. Šiuos pinigus skolintojui moka skolininkas, ir paprastai palūkanų dydis bei jų mokėjimo ir skaičiavimo tvarka (pradžioje, pabaigoje, etapais ar pan.) būna iš anksto aptartas dalykas. 

Plačiau

Jau nuo senų laikų žmonės žino, kad pinigai uždirba pinigus. Žvelgiant kiek plačiau, pinigus uždirba kapitalas, kuris apima kiek daugiau turto rūšių (vertybiniai popieriai, nekilnojamas turtas, materialusis turtas) nei vien grynieji pinigai. Palūkanos dažniausiai skaičiuojamos finansiniam turtui ar juos reprezentuojantiems skolos vertybiniams popieriams ar jų analogams: ilgalaikėms bei trumpalaikėms paskoloms, kreditinėms linijoms, obligacijoms, vekseliams.

Procentų skaičiavimo už paskolintus pinigus istorija labai sena – ji siekia tūkstančius metų. Dabar finansų rinkos efektyvesnės nei kadaise, ir palūkanų dydis taip pat tapo normalesnis. Tuo tarpu gūdžiais laikais palūkanos būdavo didžiulės, ir ne veltui vis dar laikosi seniau prigijęs žodis „palūkininkas“. Milžiniškos įmokos sugriaudavo daugelio žmonių gyvenimus, sukurdavo daug socialinių problemų. Todėl kai kuriais epochos laikotarpiais palūkanų skaičiavimas būdavo draudžiamos, taip pat panašiai elgiasi kai kurios religijos.

(Reiktų pripažinti, kad šių laikų greitieji kreditai labai panašūs į tuos ne kaip pagarsėjusius „palūkininkus“ ir skaičiuodami didžiulius procentus taip pat įtraukia daugelį žmonių į finansinį liūną, kas reikia manyti prisideda prie socialinių problemų, kurių Lietuvoje tikrai ir taip pakanka).


Palūkanų norma
– tai procentinis dydis, parodantis kokia dalis pinigų už paskolą per metus gaunama/sumokama lyginant su visa skolinama suma. Pavyzdžiui, iš viso penkeriems metams paskolinama 1000 EUR suma, ir skolininkas kasmet, pradedant pirmais metais turi sumokėti po 50 EUR du kartus per metus, taigi iš viso po 100 EUR per metus, kas sudarys 10% nuo visos paskolintos sumos. Tai 'nominali palūkanų norma‘, tuo tarpu praktikoje vietoj šios paprastos normos dažnai skaičiuojama 'efektyvi palūkanų norma‘ – ji skaičiuojama įvertinant sudėtinį efektą (t.y. sumokėti procentai uždirba naujus pinigus).


Nuo ko rinkoje daugiausia priklauso palūkanų normos dydis:

  • Bazinių palūkanų normų – tai centrinio banko (Europoje - ECB, JAV – FED, kitur kiti šalių centriniai bankai) nustatoma bazinė norma, kuri iš esmės formuoja visą paskolų rinką. Bazinė norma nustatoma atsižvelgiant į daugelį ekonominių aspektų, iš kurių pagrindiniai yra šie:
                 o   Infliacija
                 o   Ekonomikos augimas – ekonominio ciklo stadija
                 o   Nedarbas
  • Skolininko rizikingumo – nors ir bazinės palūkanos rinkoje visiems vienodos, tačiau konkrečių paskolų norma vis tik skirtinga. Skolintojas vertina skolininko riziką bei savo pinigų praradimo galimybę. Jei nėra užstato, skolininkas rizikingas - jam priskaičiuojami procentai bus daug didesni. 
  • Pasiūlos bei paklausos pinigų rinkoje. Daugiausia įtakos, žinoma, turi centriniai bankai ir jų nustatoma bazinė norma, vis tik tarp-bankinės normos yra įtakojamos ir paklausos bei pasiūlos dėsnių.
  • Konkurencijos - rinkose, kur konkurencija tarp bankų didesnė, bankų maržos paprastai būna mažesnės.


Dažniausiai pasitaikantys palūkanų tipai ir jų dydžiai:

  • Indėlių – tai procentai, kuriuos gyventojai, juridiniai asmenys, ar kiti indėlininkai gauna už į banką ar kredito uniją padėtus pinigus (indėlį). Indėlių palūkanos iš esmės būna pačios mažiausios palūkanos rinkoje. Paprastai svyruoja tarp 0% - 3%.
  • Būsto kreditų – palūkanos už paskolas, skirtas būsto ar kito nekilnojamo turto įsigijimui, yra palyginti nedidelės, nes paskolos teikėjui hipoteka įkeičiamas perkamas turtas. Paprastai svyruoja tarp 1,5% - 3%.
  • Vartojimo kreditų – jų procentai už paskolą būna ko gero didžiausios rinkoje (neskaitant greitųjų kreditų ir kitų "subproduktų"). Tai paskolos be įkeitimo, ir gyventojai neturintys pinigų einamiesiems pirkiniams, paprastai atitinka aukštesnės rizikos kategoriją. Paprastai svyruoja tarp 8% - 15%.
  • Lizingo – jų dydis būna gana skirtingas. Įmonėms perkančioms pakankamai stambų turtą, taikoma norma bus mažesnė. Taip pat ji mažesnė ir fiziniams asmenims perkant tokį turtą kaip automobiliai, bet tai priklauso nuo konkrečių sąlygų. Paprastai svyruoja tarp 2% - 5%.
  • Obligacijų – priklauso nuo leidėjo rizikingumo, reitingo, jo istorijos. Paprastai svyruoja tarp 1% - 10%.
  • Verslo kreditų – palyginti nedidelės/vidutinės, priklauso nuo įmonės turto įkeitimo galimybių, rizikingumo, finansinio sverto. Paprastai svyruoja tarp 1,5% - 7%.

(Nurodyti skaičiai yra tik orientaciniai, ir bus informatyvūs tik esant žemos infliacijos sąlygoms).

Nors daugumos kreditų palūkanos yra rišamos prie tarpbankinių palūkanų normų, šios savo ruožtu daugiausia yra priklausomos nuo bazinių palūkanų normų, bei jų lūkesčių ateityje. 

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-01 15:15:36

Laukiame komentarų!