Naftos brangimas spekuliatyvus

2008 04 30

Didžiulius naftos bei maisto kainų šuolius per pastaruosius metus ekonomistai argumentuoja padidėjusiu vartojimu ir viduriniosios klasės formavimusi Rytų Azijos šalyse. Kainų kilimui didelę įtaką turi ir aukštos rizikos fondai bei investuotojai, siekiantys uždirbti iš kylančių žaliavų kainų.

Investicijos į žaliavų ir išteklių indeksus per dvejus metus padidėjo daugiau nei tris kartus – nuo 2006 metų pradžioje buvusių 70 mlrd. JAV dolerių iki 235 mlrd. JAV dolerių 2008 metų balandžio mėnesį. Toks pokytis signalizuoja apie galimą bumą žaliavų ir išteklių rinkoje. Skaudžiausiai aukštos kainos paliečia besivystančias šalis, kurių gyventojai maistui išleidžia daugiau nei 50 procentų savo pajamų. Palyginimui – Vakarų šalyse išlaidos maistui sudaro apie 10-15 procentų gyventojų pajamų.

Išanalizavus kainų dinamiką, peršasi išvada, jog toks staigus naftos brangimas yra spekuliatyvus. Paklausa lėtai, tačiau neišvengiamai auga dėl Azijos šalių vystymosi, o pasiūla gan griežtai suvaržyta iš OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija) pusės. Tačiau brangstanti energija išjudina ilgalaikius procesus - inovacijas alternatyvaus kuro naudojimo srityje bei efektyvumo siekimo. Šios  tendencijos stiprėja kainų šuolių laikotarpiais ir nors rezultatų greitai tikėtis negalima, tačiau jiems pasireiškus, poveikis taip pat bus ilgalaikis. Tai turėtų sustabdyti daugelį spekuliantų.

Naftos kainų pokyčiai yra lemiami, nors ji ir nėra vienintelis energijos šaltinis. Nafta išlieka energetinės rinkos lydere, pagal kurios kainas paprastai lygiuojasi ir kitų išteklių kainos. Per metus "Brent" nafta pabrango 74 proc., nepaisant to, kad ir prieš metus buvusi beveik 70 dolerių naftos kaina už barelį jau buvo gana aukšta.

Iš pirmo žvilgsnio maisto ir naftos žaliavų kainos nėra labai susiję, tačiau taip nėra. Kylant "Brent" natos kainai, didėja alternatyvių, pigesnių energetinių išteklių poreikis. Biokuras gaminamas iš maistinių kultūrų, todėl pastarųjų kaina auga. Peržvelgus maistinių kultūrų kainas matome gana skirtingas tendencijas. Panašiausiai į naftos kainų tendencijas atrodo kukurūzų kainos, kadangi jie geriausiai tinka bioetanolio gamybai.

Kukurūzai per metus pabrango 47 proc., ir pastaruoju metu jų kaina labai nesikeičia. Kviečiai šiuo metu kainuoja vis dar 42 proc. brangiau nei prieš metus, tačiau nuo aukščiausios kainos, buvusios prieš tris mėnesius, jau nukrito 39 proc. Panaši situacija ir su ryžiais: jų pabrangimas išliko didžiausias - 61 proc. per metus, bet nuo didžiausios kainos, buvusios prieš pusantro mėnesio, atpigo 23 proc.

Per pastaruosius metus bendra maistinių kultūrų kaina kilo, tačiau ilgainiui rinkos sąlygos pakoregavo kiekvienos iš maistinių žaliavų kainą. Kukurūzai savo kainą beveik išlaikė, ryžiai atpigo vėliausiai, o kviečiai atpigo labiausiai.

Koreliacija tarp šių kultūrų neišvengiama, nes pabrangus vienai, daugiau naudojama kitų. Sudėtingiausia situacija su ryžiais, nes daugiausia jų suvartojama neturtingose šalyse, tad ryžių kainos augimas šioms šalims išlieka skausmingiausias. Norėdamos sušvelninti ryžių brangimo poveikį, kai kurios ryžius eksportuojančios valstybės sustabdė jų eksportą, tad rinkose jie brango dar labiau.

Tikėtina, jog maisto kultūrų kainos ir toliau mažės - prasideda naujas sezonas ir būsimi derliai koreguos paklausą ir pasiūlą. Tikėtina, kad padidėjus paklausai ir kainoms, žemdirbiai stengsis išauginti daugiau produkcijos nei įprastai. Jeigu nebus didelių gamtos trikdžių, kurie buvo pernai, padidėjusi pasiūla sugrąžins kainas į artimą pernai metų lygiui, tačiau jos bus šiek tiek aukštesnės dėl dalies produkcijos sunaudojimo biokurui.

Rokas Lukošius  

atgal