Investicijų valdymas I

Finansų analitikų leidžiamame žurnale “Determinants of Portfolio Performance” buvo atliekami tyrimai, nagrinėjant 91 didelių investicinių pensijų fondų rezultatus, siekiant išsiaiškinti, jų valdymo rezultatus ir kodėl dinamika buvo skirtinga. Visi šie pensijų fondai, netgi mažiausi iš jų, turėjo pakankamai didelį biurą, tad daroma prielaida, jog kiekvienas šių fondų turėjo galimybes būti valdomas talentingų profesionalų. Kiekvienas fondas taip pat buvo klientas vieno ar keleto didžiausių ir prestižiškiausių investicijų valdytojų pasaulyje, tad turėjo visas galimybes gauti geriausią informaciją apie rinkas, kompanijas ir jų analizes. Galima sakyti, jog visi šie pensijų fondai turėjo visas reikalingas aplinkybes, kad parodyti geresnius rezultatus negu rinka.

Analizuoti finansų valdymo efektyvumui buvo pasirinkti keturi elementai, labiausiai galintys veikti investicijų rezultatus: investavimo strategija, individuali vertybinių popierių atranka, laikotarpiu parinkimas ir sąnaudos. Naudojant gan tiesmuką regresijos analizę buvo išryškintas kiekvieno šių elementų indėlis į bendrą rezultatą.

Investavimo strategija buvo nagrinėjama pagal vidutinį turto pasiskirstymą tarp trijų pagrindinių turto klasių: akcijų, obligacijų ir pinigų rinkos priemonių. Rinkos laikotarpių parinkimas buvo analizuojamas pokyčių tarp šių turto klasių proporcijų laike, t.y. kaip keitėsi šių turto klasių proporcijos bėgant laikui. Visų šių pensijų fondų rezultatai buvo palyginti su pagrindiniais akcijų, obligacijų ir pinigų rinkos priemonių indeksais (S&P 500 for stocks, Shearson Lehman Government/Corporate Bond Index for bonds, and the 30-day Treasury Bill). Ir iš tiesų rezultatai atrodo kiek pribloškiantys: įvertinus turto proporcijas ir kitus anksčiau paminėtus veiksnius galutinis rezultatas parodė, jog visų šių pensijų fondų bendras rezultatas buvo 93,6 proc. nuo bendro indekso rezultato. Taigi, tai gerokai prastesnis rezultatas nei indekso, nepaisant to, jog dėl geresnio rezultato stengėsi daugelis profesionalų. Ieškant priežasčių, kaip pagrindinės galima išskirti būtent individualių akcijų keitimą kitomis ir turto klasių keitimą einant laikui. Ir iš tiesų dėl laikotarpių keitimo (timing) buvo prarasta apie 2 proc., o dėl individualių pozicijų pokyčių „keičiant jas į patrauklesnes“ buvo prarasta net 4 proc. lyginant su indeksu. Ir tik keletas fondų iš 91 nagrinėtų parodė geresnius rezultatus negu minėtas indeksas.

Šis investicijų valdymo tyrimas iš tiesų pradėjo karą tarp WallStreet ir akademikų. Vis tik gigantiškas WallStreet verslas laikosi dėl idėjos, jog tikima, kad geri analitikai ir brokeriai gali sukurti pridėtinę vertę tinkamai parinkdami akcijas ir laikotarpius. Visa verslo sistema dirba norėdama būti teisingesnė, atlikti geresnes prognozes ir pateikti teisingesnius duomenis, už tai, žinoma, tiesiogiai ar netiesiogiai pasiimdama atlygį.

Patiko informacija?

Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis! Kelkime lietuvių finansinį raštingumą kartu!