Panašią teoriją patvirtina ir N.Bhattacharyya atliktas tyrimas, pagal kurį nustatyta, jog akcijų dividendai taip pat parodo tam tikrą paslėptą informaciją, o ypač dividendų politikos keitimas. Nes paprastai bendrovė dividendų politiką keičia nebent keičiantis įmonės vidinėms ar rinkos sąlygoms. Jei įmonė mažina išmokamus dividendus, tuomet tikėtina, kad iš kapitalo tikisi uždirbti didesnę grąžą ir atvirkščiai. Taip pat teigiama, jog paprastai didesnius dividendus išmoka įmonių vadovybė, kurios efektyvumas yra mažesnis, o tų įmonių akcijos, kurių vadovybė efektyvesnė, išmoka mažiau dividendų. Pagal atliktą tyrimą nustatyta, jog daugiau nei 25 % NYSE biržoje kotiruojamų akcijų iš viso nemoka dividendų, tad galima teigti, jog dividendai investuotojams nėra pats svarbiausias kriterijus. Taip pat, sprendžiant, kiek išmokėti dividendų reikšmės turi sektoriaus augimas, ir kuo greičiau sektorius auga, tuo mažiau išmokama dividendų.
Žiūrint į istorinius JAV biržos duomenis, lengviausia palyginti akcijų grąžą iš didelius dividendus mokančių įmonių, su mažais dividendais pasižyminčiomis įmonėmis. Atliekant kitą tyrimą, grąža buvo skaičiuojama priskaičiuojant tiek gautus dividendus, tiek akcijos vertės padidėjimą. Atlikti tyrimai apima laikotarpį nuo 1952 iki 2001 metų, suskirstant šį laiką į tris laikotarpius. Pagal atlikto tyrimo duomenis, aukščiausius dividendus išmokančių įmonių portfelis davė didžiausią grąžą tarp 1952 ir 1971 metų, tuomet šių akcijų grąža siekė net 16 proc., t.y. net 3 proc. daugiau nei mažiausius dividendus išmokančių įmonių akcijų portfelis. Tuo tarpu periodu tarp 1971 ir 1990 metais didesnę investicijų grąžą davė mažesnius dividendus mokančius investicijos.
Nepaisant tokių persiskirstymų perioduose, per visą laikotarpį nežymiai geresnės investicijos buvo akcijos, mokančios aukštesnius dividendus nei kitos. Tačiau pagal atliktus tyrimus galima pastebėti vieną svarbų faktą, jog aukštus dividendus mokančių akcijų privalumai išryškėja krentančioje rinkoje, tuomet jos krenta mažiau kitos akcijos, tačiau kylančioje rinkoje jos taip ir mažiau kyla. Tad principinė išvada, kurią galima padaryti apie įmonių, mokančių aukštus dividendus akcijas yra ta, jog tai yra daugiau gynybinės investavimo strategijos investicijos, ypač krentančioje rinkoje, tačiau visu periodu savo grąža nežymiai pralenkiančios kitas įmones.
*Parengta pagal Damodaran A. Investment Fables: Exposing the Myths of “Can’t Miss” Investment Strategies ir kitus šaltinius.
Patiko informacija?
Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis! Kelkime lietuvių finansinį raštingumą kartu!
Įvairių matavimo būtų, kad ir tas Big-Mac indeksas. Aišku, visur daug niuansų, tačiau laikui bėgant patys galime palyginti tam tikrų daiktų kainas, ir...
Panašu, kad Lietuvos būsto rinka bus pastaruosius kelis metus tarp geriausių Europoje. Kainos atsilaikė, burbulas, jei toks buvo - nesubliūško. Prieža...
Auksas kaip investicija turi savo nišą, nors ir nėra mėgiamas visų investuotojų. Dažnai auksas naudojamas kaip alternatyva pinigams (ar pinigų rinkos ...
Tai kur tas ilgai lauktas kritimas? Kiek dar sugebės laukti tie, kuriems reikia būsto gyventi, ir jau laukė du metus? Kai kantrybė baigsis, pokyčiai g...
Ką gi, panašu, kad auksas išjudėjo. To ir buvo galima tikėtis dabartinėje aplinkoje, kai tiek daug neaiškumo, o infliacija iki galo taip ir niekur ned...
------------------------------------------------------------