Augimo akcijos

Tarp investuotojų viena populiariausių yra augimo, arba, kitaip sakant, augančių įmonių investavimo strategija. Daugelis ją laiko išties galinčia daryti stebuklus, dažnai nepagalvodami apie riziką su kuria susiduria, norėdami gauti didesnę, nei įprasta, grąžą. Žinoma, jei investicija pasiteisins, grąža gali būti milžiniška: investuotojai, kurie pirko “Microsoft” ar “Wall Mart” akcijas, kai jos dar buvo nedidelės kompanijos, galėjo stebėti milžinišką savo investicijų augimą. Tačiau ne visuomet augančios įmonės pajamos garantuoja ir didelę investicijų grąžą, kartais įmonės pajamos gali būti labai nestabilios ir išnykti taip pat greitai, kaip ir atsirado. Kitas svarbus aspektas yra tas, jog ne visuomet augimas sukuria vertę, nes dažnai pasitaiko ir vertę griaunantis augimas. O kartais tiesiog, net ir nepaprastai greitai ir efektyviai auganti kompanija gali būti neverta tos kainos, kuri investuojant mokama už ją biržoje.

Dalis investuotojų teigia, jei nori pinigų srautų šiandien, pirk obligacijas, o jei nori uždirbti ateityje, tuomet geriau investuok į augančias kompanijas. Nors ir galbūt jos artimiausiu metu neišmokės dividendų, tačiau jų akcijų vertė padidės ženkliai ir jei nori jog nedidelis investicijų portfelis ženkliai išaugtų, reikia pirkti augančių kompanijų akcijas. Manoma, jog išsirinkus tinkamas įmones, išvengiama papildomos rizikos, tačiau kaip tai padaryti nėra tiek jau daug teorijų ir dažniausiai remiamasi subjektyvia nuomone. Kitas argumentas už augančias įmones yra tas, jog istoriškai prieaugis iš akcijų vertės yra apmokestinamas mažiau nei dividendais išmokamos įmonės lėšos, ir taip prarandama dalis pinigų vertės.

Natūralu, jog įmonė, iš kurios tikimasi aukšto pelno augimo, turėtų būti verta daugiau nei ta, kuri neaugs, jei visi kiti rodikliai būtų vienodi. Bet, deja, dažnai visi kiti rodikliai būna taip pat skirtingi. Kad augimas kurtų vertę labai svarbu, jog įmonės pelno reinvesticijų grąža būtų didesnė nei kapitalo sąnaudos.

Laukiamas veiklos pelno augimas = reinvestavimo norma* kapitalo grąža.

Tad kuo reinvestuojama daugiau, ir kuo didesnė investuojama kapitalo grąža, tuo didesnio augimo ir galima tikėtis. Tačiau ne mažiau svarbu, jog augančios įmonės kapitalo grąža būtų didesnė nei kapitalo sąnaudos, nes kitu atveju, kuo ji daugiau investuotų, tuo iš tikrųjų jos akcininkai daugiau prarastų, nes jie kitur iš šių pinigų galėtų uždirbti daugiau, tad net jei ir įmonės pajamos ir pelnas auga, tačiau investuojama labai daug lėšų, tai gali būti vertę mažinantis augimas. Taip pat panaši situacija gali susidaryti ir įmonei perkant kitas smulkesnes įmones, jei už jas mokama daugiau nei rinkos ar jos pačios kaina rinkoje. Tad įmonė vien norėdama didinti savo pajamas ir pelną dažnai įsigyja kitas bendroves už jas permokėdama, ir net jei įmonė auga, tai nebūtinai dėl to laimi akcininkai ir jos vertė visuomet didėja, tad augančias kompanijas taip vertinti reikėtų atsargiai.

Palyginus dvi įmones, kurių augimas ir rizika panašūs, bet su skirtingu ROE, tikėtina, jog įmonė, kurios ROE didesnis, biržoje bus prekiaujama kur kas didesniais rodikliais, nei ta, kurios ROE mažesnis. Tačiau, jei palyginsime dvi įmones, kurių augimas ir ROE panašūs, bet rizika skirtinga, tuomet įmonės, kurių rizika mažesnė, turėtų turėti kur kas aukštesnius rinkos rodiklius.
Žvelgiant vien į augimą, natūralu, kad įmonių, kurios auga greičiau, jų P/E yra aukštesnis. Tad žiūrint istorinę grąžą iš sparčiau augančių įmonių galima remtis anksčiau atlikto tyrimo rezultatais, kur buvo matyti, jog įmonių, kurių P/E yra mažesnis, grąža didesnė, tačiau tuomet galime interpretuoti, jog sparčiau augančių įmonių grąža taip pat yra mažesnė.

Siekiant tinkamai įvertinti augimo kainą, yra sukurta ‚augimo už pasvertą kainą‘ (GARP) investavimo strategija, kur pagrinde atspindima PEG rodikliu. Šis rodiklis yra P/E rodiklis, padalytas iš įmonės metinio pelno akcijai augimo. Suskirsčius akcijas pagal PEG rodiklį, ir atlikus tyrimą  1986-1998 m., matyti, jog 100 akcijų, kurių PEG rodiklis buvo mažiausias, vidutinė metinė investicijų grąža buvo apie 18,7 proc., o visos rinkos grąža tuo pačiu laikotarpiu siekė 16,8 proc. neatsižvelgiant į riziką. Įvertinus riziką, šis skirtumas turėtų būti dar didesnis.

*Parengta pagal Damodaran A. Investment Fables: Exposing the Myths of “Can’t Miss” Investment Strategies ir kitus šaltinius.

Rekomenduojame

Mums įdomi Jūsų nuomonė!