Verslo vertinimas - DCF II

Gali būti įvertinami finansinės nuomos įsipareigojimai. Finansinės nuomos įsipareigojimai skaičiuojami prie finansinių sąnaudų tik tuo atveju, jei įmonė išsamiai apibūdino šių įsipareigojimų sudėtį ir detales. Jei pridedami finansinės numos įsipareigojimai, tada būtina įvertinti, kokios būtų papildomos finansinės išlaidos, o prie veiklos pelno pridėti finansinės nuomos mokėjimus, taip pat atitinkamai turi būti priskaičiuotas nusidėvėjimas).
Jei yra pelno/nuostolio iš valiutų kurso svyravimų, prognozuojant daroma prielaida, jog šis dydis ateities periodu bus lygus 0. Srautams skaičiuoti, kaip ir skaičiuojant diskonto normą, naudojama tos šalies, kurioje įmonė apmokestinama, pelno mokesčio maksimali marža. Taip pat jei yra kokių kitų vietinių pelno mokesčių, jie taip pat turi būti pridedami. 

Jei veiklos pelnas neigiamas, tiek skaičiuojant diskonto normą, tiek srautus, nustatoma, jog pelno mokesčio tarifas lygus 0 tol, kol veiklos pelnas neigiamas. Jei įmonės finansinės ataskaitos pateikiamos tiek pagal tarptautinius apskaitos standartus, tiek pagal vietinius, tuomet naudojamos finansinės ataskaitos pagal tarptautinius apskaitos standartus. Praktiškai visi skaičiai iš balanso turi būti panaudoti skaičiuojant įsipareigojimus ir apyvartinį kapitalą. Visas trumpalaikis turtas priskiriamas arba prie grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų arba prie apyvartinio kapitalo, taip pat ir įsipareigojimai.

Nustatant akcijų, verslo ar investicijų vertę, prognozuojant galima daryti prielaidą, jog tiriama bendrovė vykdys tam tikrus pirkimus, kurie padidins ar sumažins jos vertę. Teoriškai, rekomenduojama, jog jei yra prognozuojami pirkimai, jie nei padidintų, nei sumažintų įmonės vertės. Jei įmonė perka aktyvus pigiau nei pati kainuoja – tai padidina jos vertę, jei brangiau – sumažina. Prielaida, jog aktyvai bus perkami pigiau ar brangiau, nei ji pati kainuoja, galima tik tuo atveju, jei istoriniai duomenys rodo, jog įmonės pirkimai anksčiau būdavo pigesni ir ji turi konkrečių planų, o rinkoje sąlygos nesikeitė. Jei nuo paskutinių jos sandorių rinkoje pirkimai pabrango, tikėtina, jog ir jai tektų mokėti daugiau nei anksčiau. Dažniausiai pirkimai sukuria vertę ir turi teigiamą įtaką bendrovės akcininkams, tačiau galimas ir kitoks variantas, o sandorio sėkmė daugiausia priklauso nuo vadovybės ambicijų, planų ir kompetencijos.
Kitas aspektas, jog pirkimai net ir ta pačia kaina gali padidinti bendrovės vertę, jeigu iš pirkimų tikimasi sulaukti sinergijos. Sinergija gali pasireikšti dvejopai – užėmus ženklią rinkos dalį teoriškai galimas produktų kainos didėjimas, ir galimas savikainos ir veiklos sąnaudų mažėjimas. Jei tokie veiksniai prognozuojami, jie turi būti pagrįsti.

Dividendų ir kitų įmonių kontroliuojami nedideli akcijų paketai, kurių rezultatai nekonsoliduojami, taip pat turi būti įvertinti. Galimi du variantai – prie srauto priskaičiuojami dividendai iš konsoliduotų ataskaitų arba gauti dividendai eliminuojami (arba paliekami prie finansinių pajamų ir sraute neatsispindi) ir vėliau skaičiuojant bendrovės vertę pridedama paketų, iš kurių gaunami dividendai, vertė. Paketų nepridėti ir sumuoti į dividendus prie srauto rekomenduojama tik tuo atveju, jeigu neįmanoma nustatyti turimų paketų vertės, tuomet prognozuoti dividendus galima tik išanalizavus, iš ko jie buvo gaunami, ar tos įmonės bus pajėgios mokėti dividendus ateityje ir kiek dividendų bus galima tikėtis (rekomenduojama skaičiuoti, jog dividendų išmokėjimas sieks 50-70 proc. nuo grynojo pelno, o likusi dalis bus skiriama investicijoms, kurios leis didinti grynąjį pelną ateityje (augimas lygus ROE*pelno investavimo koeficentas).
Vadovybės pokyčiai taip pat gali pakeisti prognozes. Jei bendrovė buvo neefektyviai valdoma, ir vadovybė pakeičiama kita, kuri sėkmingai pasižymėjo ankstesnėse darbovietėse, tikėtina, jog sutvarkius įmonę pirmiausia bus pagerintos pelno maržos, o vėliau tikėtina rinkos dalies didėjimas. Ir atvirkščiai, jei įmonę palieka gerai vertinama vadovybė, tikėtinas veiklos suprastėjimas.

• DCF modelis
• Diskontavimo norma