Akcijos kainos ir pelno santykis

Labiausiai investuotojų pamėgtas ir populiariausias rodiklis yra akcijų kainos ir pelno akcijai santykis (P/E), t.y. akcijos kainos ir jai tenkančio pelno dalis santykis. Istoriškai susiformavo, kad investuotojai pirmiausia dėmesį atkreipia į šį rodiklį, tad jo reikšmė investuojant yra neabejotina. Tačiau iškyla natūralus klausimas, kodėl gi tuomet rinkoje galime sutikti akcijas, kurios pagal šį rodiklį yra penkis kartus pigesnės nei kitos? Taip pat dažnai susiduriama su nuomone, jog akcijos, su mažu P/E rodikliu yra puiki alternatyva investavimui į obligacijas, nes jei rinkoje už valstybės vertybinius popierius mokama 4 proc. palūkanų, o akcijoms P/E rodiklis siekia 8, kas rinkoje pasitaiko dažnai, tai reikštų, jog jų pelno grąža siekia 12,5 proc., t.y. daug aukštesnė už vyriausybės vertybinius popierius – obligacijas. Vis tik reikia pastebėti, jog P/E rodiklis žvelgiant į skirtingus sektorius svyruoja labai stipriai, kai kuriuose jis žymiai mažesnis, kituose reikšmingai didesnis. Pavyzdžiui, technologijų sektorius pagal šį rodiklį buvo tris kartus brangesnis, nei kad energetinių aptarnavimų sektorius.

Kai vertinama investicijos patrauklumas, skaičiuojant šį rodiklį, susiduriama su apskaitos rizika, nes pagal įvairius apskaitos standartus, pajamos ir iš jų gautas pelnas apskaitomas tik tuomet kai produktas yra pristatomas pirkėjams, tokiu atveju, šį faktą, norint, galima kiek paankstinti ar nukelti į kitą ketvirtį ar net kitus metus, priklausomai nuo įmonės veiklos specifikos ir faktinio periodo. Kitas dažnai pasitaikantis atvejis yra sąnaudų prirašymas prie įvairių balanso straipsnių, nes dažnai būna ginčytinos situacijos, kuomet skirstant sąnaudas jas galima priskirti tiek prie veiklos, tiek finansinių, tiek prie kapitalo sąnaudų. Ypač toks atskyrimas yra sudėtingas tokių kompanijų, kaip programinės įrangos gamintojų, tad jei sąnaudas priskyrus ne prie veiklos, o prie kapitalo, tad jos nusidėvės pamažu ir, žinoma, skirsis grynasis pelnas.

Atliekant empirinius tyrimus, pagrindiniai kriterijų įmonių atrinkimui buvo:

1.P/E rodiklis dvigubai didesnis nei AAA rūšies obligacijų palūkanos, kas leido atrinkti netinkamas imčiai dėl įvairių problemų įmones.

2.P/E rodiklis atrenkamoms akcijoms 40 proc. mažesnis nei rinkos vidurkis per pastaruosius penkerius metus.

3.Šių įmonių dividendų grąža didesnė nei du trečdaliai už obligacijas mokamų palūkanų.

4.Akcijų kaina mažesnė nei du trečdaliai akcijai tenkančio materialiojo turto buhalterinė vertė.

5.Skolos ir kapitalo santykis mažesnis nei vienetas.

6.Istorinis pelno akcijai augimas siekė per pastaruosius dešimt metų buvo ne mažiau nei septyni proc.

Be išvardintų kriterijų buvo dar keletas kitų, tačiau galima teigti, jog šie yra pagrindiniai ir jų pakako atrinkti patikimiausių ir patraukliausių įmonių akcijas, o pagrindinis kriterijus buvo atrinkti akcijas su mažais P/E rodikliais. Atlikus tyrimus paaiškėjo, jog JAV biržoje istoriškai grąža iš akcijų turinčių mažiausią šį rodiklį grąža buvo vos ne dvigubai didesnė nei turinčių didžiausią. Pirmuoju atveju grąža siekė net 24,1 proc., o antruoju tik 13 proc. Netgi suskirsčius laikotarpį periodais, akcijos su mažu P/E rodiklius visuomet buvo pranašesnės, tarp 1952 ir 1971 jų grąža buvo didesnė 10 proc., tarp 1971 ir 1990 taip pat ženkliai – 9 proc., o tarp 1991 ir 2001 didesnė net 12 proc.

Kaip jau minėjome negalima pamiršti, jog šis rodiklis skirtinguose sektoriuose gali stipriai varijuoti. Ir norint surasti pigesnių akcijų, pirmiausia derėtų jį lyginti su kitomis to paties sektoriaus įmonėmis. Pavyzdžiui, JAV mažiausiai vertinamos įmonės pagal kainos ir jai tenkančio pelno santykį buvo tokių sektorių kaip energetika, metalurgija, statyba. O tuo tarpu brangiausiai vertinamos buvo chemijos, mobiliojo ryšio, kabelinių televizijų, elektroninės prekybos bendrovių akcijos. Reikia pastebėti, jog toks vertinimas laikui keičiantis taip pat keičiasi, ir vieni sektoriai tampa patrauklesniais, kiti mažiau patrauklesniais, o tai priklauso tiek nuo bendrų ekonomikos, tiek nuo atskirų sektorių ciklų ir perspektyvų ir jų nusistovėjusių vertinimų.

Tačiau net vidutinė visos rinkos P/E rodiklio reikšmė gali labai stipriai svyruoti keičiantis laikotarpiams, labai sunku pasakyti, kokia ji turėtų būti, jog investicija būtų nepervertinta. Šiuo metu galbūt, jei akcijos P/E rodiklis siekia 12, daugelis sakys, jog jis yra mažas ir patrauklus, tačiau visai kitaip galėjo atrodyti 1981 metais, kai esant aukštoms palūkanų normoms rinkos buvo nuosmukyje. Šio akcijos rodiklio rinkos vidurkis 1975 metais siekė tik 7, o pavyzdžiui, 1999 buvo jau 33. Tokius akcijų rodiklių skirtumus daugiausia lemia makroekonominiai veiksniai, kurie ypatingai priklauso nuo ūkio augimo ir palūkanų normų rinkose ir jų savitarpio sąlyčio.

*Parengta pagal Damodaran A. Investment Fables: Exposing the Myths of “Can’t Miss” Investment Strategies ir kitus šaltinius.

Daugiau apie šio rodiklio skaičiavimą bei pritaikymą skaitykite čia:
(P/E rodiklis)

Rekomenduojame

Mums įdomi Jūsų nuomonė!