Pensijų fondų rezultatai 2015 IH

Pagal Lietuvos Banko pateikiamą ataskaitą, 2015 birželio 30 d. Lietuvoje buvo 1.186.053 (daugiau nei milijonas!)II-os pakopos pensijų fondų dalyvių. Tai pačiai datai visa darbo jėga Lietuvoje sudarė 1,47 mln. gyventojų. Laikantis prielaidos (kuri visai logiška), kad visi potencialūs pensijų fondų dalyviai prilygsta darbo jėgos kiekiui, šiuo metu į II-os pakopos pensijų fondus investuoja virš 80% dirbančių ar galinčių dirbti žmonių. Skaičius įspūdingas, o tai reiškia, kad jau drąsiai galima pareikšti, jog vienokiu ar kitokiu būdu LIETUVIAI JAU INVESTUOJA!!

Ir žinoma, tokie veikėjai kaip aš, turėtų pasistengti skirti daugiau dėmesio pensijų fondų apžvalgai, ką dabar ir padarysime:

* Pradiniai duomenys (fondų grąža, lyginamojo indekso grąža, standartinis nuokrypis) iš Lietuvos Banko ataskaitos 2015 06 30 dienai. Nerizikinga palūkanų norma naudojama Sharpe rodikliui skaičiuoti – 0,74 proc. (ECB, 10 metų, "AAA-rated euro area central government bonds").

** Alfa rodiklis supaprastintas – lygus fondo grąža minus palyginamojo indekso grąža.

Kaip vertinti rezultatus?

Pirmiausia, reikia suprasti, kad pensijų fondų rezultatus galima vertinti įvairiais pjūviais, ir išvados bus ganėtinai skirtingos. Taip pat, visuomet analizei geriau naudoti kuo ilgesnį laikotarpį: tačiau nepakankamai lietuviškų pensijų fondų jau veikia 10 metų, todėl pasirinkome 5 metų laikotarpį (deja, keli fondai neturi ir tokios istorijos, tad jiems rodiklių tiesiog neskaičiuojame).

Pensijų fondų rezultatus vertinsime dviems pjūviais: pagal Alfa rodiklį (supaprastintą) bei Šarpo rodiklį. Pirmasis remiasi fondo lyginamojo indekso grąžos rezultatais, o antrasis remiasi fondo grąžos rezultatais ir vertės svyravimais (standartiniu nuokrypiu).


Kuriems pensijų fondų valdytojams sekėsi geriausiai?

Suskirsčius fondus į grupes pagal jų valdytojus, galime daug maž patogiai vertinti kaip gi jiems sekėsi siekti būsimų Lietuvos pensininkų gerovės.

Vertinant pagal lyginamąjį indeksą (Alfa) itin ryškiai išsiskiria „Finastos“ valdyti pensijų fondai – jų rodiklis kur kas aukštesnis nei konkurentų. Ypač gerai pagal šį rodiklį atrodo fondai, daug investuojantys į akcijas, t.y. nuosavybės vertybinius popierius. Vis tik, reiktų prisiminti, kad „Finastos“ į akcijas investuojančių pensijos fondų sudėties struktūra laikui bėgant smarkiai keitėsi (iš Rytų Europos regiono į pasaulines rinkas), kaip kad keitėsi ir palyginamieji indeksai. Dėl šios priežasties šių fondų pranašumas pagal šį rodiklį tampa niekiniu.

Toliau analizuojant pagal šį rodiklį liūdniausiai atrodo „Danske“ ir „MP“ pensijų fondai. Sunku pasakyti ar tą lėmė prastas fondų valdymas, ar netinkamai parinkti lyginamieji indeksai. Gilesnę analizę paliksime sekantiems kartams, o tuo tarpu faktas lieka toks.

Vertinant pagal standartinį nuokrypį - volatilumą (Šarpo rodiklį) matome kiek įvairesnį vaizdą. Čia tarp geriausių neabejotinai galime išskirti „DNB“ fondus. Taip pat neblogai atrodo „AVIVA“ bei „Finastos“ fondų rezultatai. Akivaizdžiai prasčiausiai pagal šį rodiklį atrodo „SEB“ pensijų fondai. Deja, "SEB" yra antroje vietoje pagal pensijų fondų dalyvių ir valdomo turto kiekį Lietuvoje.

Turbūt galima sakyti, kad tokia analizė yra paviršutinė, vis tik, ji geriau nei jokios analizės, ir gan neblogai atspindi bendrus pensijų fondų valdymo įmonių rezultatus. Ateityje pabandysime giliau paanalizuoti kokį gi fondą geriausia rinktis konkrečioje kryptyje (konservatyvus, agresyvus ir t.t.).

Skaitykite kitą straipsnį: pensijų fondų valdymo efektyvumas.


Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius

Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. 

atgal