Laukiame straipsnio komentarų! http://www.finansistas.net/straipsniai/kiek-issipute-busto-paskolu-rinka
Finansų rinkose vis dažniau prisimenamas verslo ciklas, bei kurioje stadijoje šiuo metu esame. Ir atsakymas čia – daugiau mažiau aiškus. Tačiau kitas klausimas, kaip mes čia, Lietuvoje, esame stipriai įsibėgėję šuoliui į tolį. Ir tai galima interpretuoti įvairiai, o vienas patogiausių būdų tai padaryti, paanalizuoti skolų statistiką.
Kad per daug neišsiplėsti, apsiribosime tik ties namų ūkio sektoriaus skolinimosi apetitais. Paprastai visur statistikoje matome tokį vaizdą, kuris parodo bendrą gyventojų įsiskolinimų dydį:
Gyventojų įsipareigojimų lygis jau viršijo iki praėjusios krizės buvusį lygį, bet turint omenyje, kad per dešimtmetį gerokai išaugo šalies BVP ir gyventojų uždirbamos pajamos, tad toks skolos lygis neturėtų stipriai gąsdinti.
Tačiau dalykas tas, kad per šį laikotarpį gyventojų skaičius ženkliai sumažėjo, ir norint į tai atsižvelgti, reikėtų analizuoti paskolas vienam gyventojui. Tai atlikę matome tokį vaizdą:
Šiame, viršuje esančiame grafike įsiskolinimo tendencija kur kas ryškesnė.
Kad ją įvertinti dar tiksliau galime pasižiūrėti, iš kur šis įsiskolinimas kyla:
Akivaizdu, kad kryptį čia brėžia būsto paskolų segmentas. Visų pirma šis segmentas nelabai susitraukė 'pokriziniu' laikotarpiu (nes būsto paskolos ilgalaikės, ir nėra paprasta jas apmokėti), ir gan tendencingai plečiasi pastaraisiais metais.
Vėlgi, kad įvertinti realų tokios tendencijos svorį, reikėtų atsižvelgti pragyvenimo lygio prieaugį, tad palyginame būsto paskolų lygį vienam gyventojui praėjusios krizės pradžioje (2008 kovo mėn. – tiesa, paskui dar kurį laiką buvo galima stebėti paskolų augimą, tačiau toks inertiškumas numatytinas ir sekančio nuosmukio periodu) su dabartiniu, pakoreguojant pagal pajamų padidėjimą buvusiu laikotarpiu. Taigi, atlikę korekciją pagal 2008 metų pirmojo ketvirčio bei 2017 antrojo ketvirčio bruto darbo užmokesčio prieaugį, matome tokią situaciją:
Taigi, net ir įvertinus darbo užmokesčio prieaugį, esame pastebimai labiau įsiskolinę nei prieš praėjusį ekonominį nuosmukį. Ko tik, žmogus, nepadarysi dėl to nuosavo būsto. Visgi, ar tai normalus besivystančios rinkos struktūrinis pokytis, ar artėjimas prie pavojingos ribos – turėtume sužinoti per kelerius artimiausius metus...
Sėkmės dirbant bei investuojant,
Rokas Lukošius
Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Galvojate apie investavimo pradžią? Pasirinkite tinkamą partnerį:
UAB FMĮ „Myriad capital“ – Lietuvos banko licencijuota finansų maklerio įmonė, pristatanti Danijos investicinio banko „Saxo Bank“ ir “Interactive Brokers” grupės sukurtas investavimo platformas, kurių pagalba pasieksite pasaulio finansų rinkas patraukliomis sąlygomis.
Kreipkitės dėl FMĮ „Myriad capital“ pagalbos:
UAB FMĮ "Myriad capital", Liepyno g. 25A, Vilnius
+370 645 30102
info@myriadcapital.lt
Skaityti daugiau apie „Myriad capital“ paslaugas.
Laukiame straipsnio komentarų! http://www.finansistas.net/straipsniai/kiek-issipute-busto-paskolu-rinka
Turbūt nėra ko stebėtis, kai kas antrame straipsnyje apie investicijas nagrinėjama investavimo į butą nuomai galimybės. Visi gudrūs skaičiuoti būsto paskolos įmoką (prie dabartinių palūkanų) ir lyginti ją su pirmų metų nuoma (kol butas naujas) ir įsivertinti būsimą pensiją.
Kol busto paskolu palukanos tokios mazos, tai paskolu burbulas turetu ir toliau pustis.
Rinka tai ne tik momentinė paklausa, bet ir lūkesčiai. Jei lūkesčiai dėl nekilnojamo turto kainų atsistos į savo vietas, burbulas gali nesipūsti. Bet gali ir nesprogti, kol neišaugs palūkanų normos.
O palūkanų normos, gali taip ir nespėti išaugti...
Vilniuje butu pardavimai jau mazeja, periferija kaip visada seks is paskos. Traukinys nuvaziuoja, ir geriau po juo nepapulti.
Kažkur mažėja, kažkur daugėja.. Kol kas jokios aiškios krypties nesimato.
...
Investuotojų nuotaikoms įtakos turi toliau besitęsiantis JAV obligacijų išsipardavimas. Ko gero labiausia stebimų 10-ies metų JAV obligacijų pajamingumai vienu metu buvo pakilęs iki 1,614%, tačiau savaitės gale apsistojo ties 1,4%. Tai aukščiausias l...
Po stipraus vakarykščio išsipardavimo šiandien akcijų indeksai bandė atšokti, tačiau ne itin sėkmingai. Anksti ryte JAV akcijų indeksų ateities sandoriai buvo dar stipriau smuktelėję ir tik vėliau artėjant prie prekybinės sesijos JAV akcijų biržose p...
Investavimas iš skolintų pinigų - labai aštrus reikalas. Skaičiai dar ne viskas. Kai pradės veikti emocijos, ir skaičiai kitaip skaičiuosis.
Kaip sako, kol skolingas 100 eurų tai tavo problema, kai skolingas milijoną - tai jau banko problema. Ko gero tas pats galioja ir šiuo atveju.
Atsisijos, dalis jau gal ir atkrito, bet likusios turėtų stiprėti, investicinė grąža visumoje atrodo vis tiek neblogai tik svarbu teisinga diversifika...
Skaičiuoklėje skaičiuojamos sudėtinės palūkanos.
Cia skaiciuoja paprastasias ar sudetines palukanas?
------------------------------------------------------------