Beieškant alternatyvių investicijų

2019 02 16

Kas yra alternatyviosios investicijos?

Pirmiausia atsakykime į klausimą, kas gi tos alternatyviosios investicijos? Pagal klasikinį supratimą, alternatyviosios investicijos yra visos investicijos, liekančios už tradicinių investicijų ribų, o pastarosios yra akcijos, obligacijos ir pinigų rinkos priemonės.

Taigi pagrindinės alternatyviosios investicijos lieka nekilnojamas turtas, privataus kapitalo fondai su tiesioginėmis privataus kapitalo investicijomis, žaliavos, išvestinės priemonės, meno kūriniai ir kolekcinės bei kitos vertybės, tiesioginės bei P2P paskolos (ką toliau dažniausiai vadinsime sutelktiniu skolinimu). Galimos įvairios šių segmentų atšakos, bet esminiai dalykai patenka į šias išvardintas klases.

Toks pasiskirstymas atsirado dėl to, kad tradicinės investicijos yra lengviausiai prieinamos ir suprantamos smulkiesiems investuotojams. Pavyzdžiui privataus kapitalo fondai gali būti nei kiek ne blogesnės investicijos už klasikinius akcijų fondus, tačiau smulkiesiems investuotojams į juos tiesiog nėra galimybių patekti.

Vis tik klausimas, ar toks skirstymas vienodai tinkamas ir Lietuvoje, kur investavimas į akcijas ar obligacijas gali pasirodyti didesnė egzotika nei aukso, ar ypač nekilnojamo turto pirkimas, ką jau bekalbėti apie „investavimą“ į valiutų rinkas...

Tad vis tik, jei reiktų išvesti lietuvišką tradicinių investicijų apibrėžimą, greičiausiai tai turėtų būti indėliai, nekilnojamasis turtas, akcijos bei obligacijos.

Ką siūlo tradicinės investicijos?

Nuo šių investicijų ir pradėkime. Kas su jomis blogai, kad reikia ieškoti alternatyvų? Blogai tik pagrindinis dalykas: grąžos ir rizikos santykis. Pavyzdžiui namų ūkių indėlių vidutinės palūkanos pagal Lietuvos banko statistiką siekė 0,31 proc., kai tuo tarpu praėjusių metų infliacija sudarė 2,5 proc. Tikrai žalingas pasirinkimas, bet tradicijų lietuviai laikosi.

Obligacijų rinka irgi per daug neguodžia. Jei kalbėtume apie saugias obligacijas, tai ilgos trukmės valstybinių obligacijų fondas (IEGA) rodo 0,73 proc. pajamingumą (tikėtiną grąžą). Rizikingų obligacijų fondo pajamingumas eurais didesnis, ir lygus 3,86 proc. (IHYG) – bet čia mes kalbame pagrinde apie BB reitingo obligacijų krepšelį, kas atitinka „junk bonds“ kategoriją. Ir tai esame labai netoli nuo infliacijos lygio.

Nekilnojamo turto segmente apie komercinius objektus kalbėti neverta, bet investavimas į butus nuomai lietuviams yra sąlyginai prieinamas. Būsimi turto kainos pokyčiai galimi įvairūs, tad juos interpretuoti sunku, tačiau butų bendrųjų nuomos pajamų pajamingumas paprastai svyruoja tarp 5-6 proc., tačiau reikia nepamiršti kad toks pajamingumas pasiekiamas neįvertinant mokesčių, prastovų, nuostolių, nusidėvėjimo bei kitų sąnaudų. Taigi, reali nuomos grąža lieka mažesnė.

Ties akcijų rizikos ir grąžos santykiu neišsiplėsiu, nes reiktų parašyti ilgą traktatą, kad deramai atskleisti esamą situaciją. Užteks pasakyti, kad kuo akcijos aukštesniame lygyje, tuo jų tikėtina grąža ateityje mažesnė. O pasaulio akcijų indeksai – ganėtinai aukštame lygyje.

Ir žinoma, nepamirškime auksinės taisyklės – diversifikacijos. Net ir manant, kad tradicinės investicijos siūlo neblogas sąlygas, diversifikacija dažniausiai leidžia pasiekti efektyvesnį investicijų portfelį.

Tad kokios iš tiesų yra alternatyvos?

Jei kalbame apie eilinį investuotoją (ne tą, kurio pečius slegia keletas laisvų milijonų...), tai tikrų alternatyvų nėra tiek jau daug.

Taurieji metalai tam tikrais atvejais gali turėti pranašumų, tačiau su jais persistengti tikrai nevertėtų – tai pinigų srauto nekurianti investicija, kurios vertė svyruoti gali labai ženkliai. Ką jau besakyti apie virtualias tauriąsias iškasenas kaip Bitcoin.

Apart tauriųjų metalų lieka įvairios keistenybės: meno kūriniai, kolekcinės vertybės, laikrodžiai, vynai (šiuos blogiausiu atveju bent galima išgerti...). Kol žmogui tai įdomu, ir šiam reikalui išleidžiamos sumos nesudaro itin reikšmingos bendros investicijų dalies – tai galima pateisinti. Tačiau nepaisant garsiai nuskambančių sėkmės istorijų, bus labai geras rezultatas, jei ilguoju laikotarpiu šios investicijos padengs infliaciją.

Prieš keliolika metų, šioje vietoje straipsnis ir pasibaigtų. Tačiau šiandien mes turime vieną labai sparčiai augantį alternatyvaus investavimo segmentą:sutelktinis finansavimas (dar žinomas kaip P2P), kurio pagrindinė dalis yra sutelktinis skolinimas. Kodėl jis sparčiai auga? Reikia manyti tai ir yra rinkos atsakymas į grąžos ir rizikos santykį.

Kol kas sunku pasakyti, kokia tikroji investuotojų grąža nusistovės šiame segmente, tačiau manytina kad ji bus didesnė nei dabar ‚junk bond‘ segmento siūlomi 3-4 proc. (iš kurių dar neišskaičiuota nemokumo atvejai ir mokesčiai).

Sutelktinio finansavimo rinkoje galima išskirti kelias pagrindines grupes: vartojimo kreditai, verslo kreditai, bei kreditai su įkeitimu (tiek verslo, tiek kitos paskirties kreditai). Pažvelkime, kokios palūkanos vyrauja šiuose segmentuose Baltijos šalyse.

Investavimas į vartojimo kreditus siūlo didžiausias palūkanas. Tokių paskolų palūkanos čia dažniausiai svyruoja tarp 15 - 30 proc. Žinoma, ir nemokumo atveju čia daugiausia. Greituosiuose kredituose paskendę ar su kitomis finansinėmis problemomis susidūrę asmenys linkę slėpti oficialias pajamas, ir išieškojimas tampa daugiau mažiau beviltišku procesu. Kaip ten bebūtų, kol kas sutelktinio skolinimo investicijos į vartojimo kreditų segmentą demonstruoja gan neblogą bendrą rezultatą.

Verslo kreditai be įkeitimo – kiek mažiau populiarus, bet pasitaikantis segmentas. Čia sutinkamos palūkanos svyruoja keliolikos procentų ribose. Palūkanos nėra pakankamai didelės, kad būtų vietos didesniam nemokumų skaičiui, nes užtikrinimo priemonių nėra. Sunku nuspėti, kokia reali grąža Lietuvoje liks po kelerių metų iš tokių investicijų.

Didelę dalį sutelktinio skolinimo sudaro įvairios paskolos su įkeitimu. Vyraujančios paskolos šiame segmente: nekilnojamo turto vystymo paskolos, verslo paskolos su nekilnojamo turto įkeitimu, paskolos automobilio pirkimui (su automobilio įkeitimu), faktoringo paskolos (sąskaitos įkeitimu), vartojimo paskolos su nekilnojamo turto įkeitimu (šios vyrauja ne Lietuvoje dėl galiojančio reguliavimo). Tokių paskolų palūkanos kaip taisyklė mažesnės, ir dažniausiai svyruoja 8-12 proc. ribose. Esant nemokumo atvejams, investuotojų lėšos išieškomos iš įkeisto turto, todėl labai svarbu, kokios kokybės turtas paskolai yra įkeičiamas.

Pavojų investuotojams investuojantiems į sutelktines paskolas tikrai yra. Bene didžiausią pavojų sudaro galimi sukčiavimo atvejai. Garsiausias Europoje atvejis yra vienos pirmųjų P2P platformų „TrustBuddy“ Švedijoje istorija. Priešingai nei sako pavadinimas, ta platforma pasitikėti nevertėjo... „TrustBuddy“ ilgą laiką „kūrė“ fiktyvias vartojimo paskolas (ne visos, žinoma, buvo fiktyvios), kurioms rinko investuotojų pinigus. Paaiškėjus šiam faktui, platforma (kurios akcijos buvo kotiruojamos biržoje) nedelsiant bankrutavo.

Nors ir investavimas į sutelktines paskolas daug žadantis, tačiau nesinorėtų pataikyti į sekantį „PatikimąBičiulį“. Kaip to išvengti?  Skaidrumas, reguliavimas ir kontrolė – trys pagrindiniai kontrolės elementai. Pavyzdžiui, Lietuvoje sutelktinio finansavimo platformas reguliuoja Lietuvos bankas, kuris nustato pagrindines taisykles bei gali vykdyti atitinkamus patikrinimus. Lietuvos sutelktinio finansavimo platformos, finansuojančios didesnes nei 100 tūkst. eurų paskolas privalo parengti informacinį dokumentą, kuriame atskleidžiama labai daug informacijos apie paskolos gavėją bei įkeičiamą turtą. Lietuvoje registruotos platformos finansuojančios juridinius asmenis, labai aiškiai atskleidžia, kokia įmonė skolinasi, ką ne visada pamatysi kitų valstybių platformose.

Ir žinoma, pats nekilnojamo turto įkeitimas yra ne tik užtikrinimo priemonė išieškojimui paskolos nemokumo atveju, bet taip pat ir papildoma skaidrumo priemonė – esant nekilnojamo turto įkeitimui investuotojas investuodamas lietuviškose sutelktinio investavimo platformose visuomet mato koks turtas paskolai įkeičiamas, ir gali pats įsitikinti, kad toks turtas realybėje egzistuoja, ko negalima padaryti skolinant įvairioms „nuasmenintoms“ vartojimo ar panašioms paskoloms. 

 

Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius


Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės (autorius dirba vienoje Lietuvos sutelktinio finansavimo platformų). Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2019-02-16 10:38:42

Ar esi išbandęs investavimą į paskolas? Kaip sekasi? https://www.finansistas.net/straipsniai/alternatyvios-investicijos

atgal