Pensiju reforma (4+2(0,4)) x 0 = 0

2018 04 28

Kaip ir įsibėgėjo mokesčių, įskaitant pensijų sistemos, reformos aptarimas. Kadangi dauguma susikoncentruoja į mokesčių pokyčius, būsimoms pensijoms nelieka pakankamai dėmesio. Žinant Lietuvos demografijos faktus, ir tai jog daugelis būsimų pensininkų (arba dar iki tampant pensininku, nes nutolus pensiniam amžiui tiesiog neberas darbo) bus priversti skursti, būtent pensijų sistema turėtų būti dėmesio centre.

Iki šios veikianti sistema bent kažkiek artėjo prie būsimos demografinės „skylės“ išlyginimo, ir teikė vilčių, kad bus sukaupta nemažai kapitalo ateičiai. Visgi, kaip visuomet, nespėjus įsibėgėti aktualiai pensijų sistemai, vėl siūloma nauja. Geriausiai siūlomus pokyčius atspindi skaičiai perteikti keliais pavyzdžiais.

Pavyzdžiai yra dviems atvejams: (1) asmeniui uždirbančiam vidutinį darbo užmokestį (885 EUR/mėn.); (2) „viduriniosios klasės“ atstovui, arba tiesiog didmiesčių gyventojui, kur kainos aukštesnės, skaičiuojant 1500 EUR „popierinį atlyginimą“ (kas pagal atlyginimo skaičiuoklę sudaro apie 1,1 kEUR į rankas). Abu atvejai skaičiuojami pasirinkusiems maksimalų kaupimą (t.y. tiems, kurie dar stengiasi galvoti apie būsimą pensiją).

(1) Pensijų reforma asmeniui gaunančiam vidutinį atlyginimą (885 EUR) atrodo taip:

pensiju reforma pokytis vidutine

 

 (2) Pensijų reforma asmeniui gaunančiam 1500 EUR darbo užmokestį prieš dabartinius mokesčius atrodo taip:

pensiju reformos efektas

Akivaizdu, kad buvusi reikšminga valstybės parama nuo 2019 metų tiesiog išnyksta. Pokyčio efektas dar didesnis, jei asmuo uždirba daugiau. Aišku, tai leidžia esamiems pensininkams padidinti pensijas dar šioje kadencijoje (vėliau kažkam paramą visgi teks didinti, jei sistema nebus pakeista dar kartą), tačiau tokiais pokyčiais smarkiai nutolstame nuo ateities problemų sprendimo.

Pagal dabartinius siūlymus neatrodytų, kad bus daug nusiteikusių dalyvauti tokiame kaupime. Žmonės negalės disponuoti sukauptais pinigais net kritiniu atveju (priešingai nei III-ios pakopos ar gyvybės draudimo lėšomis), bus priversti įsigyti abejotiną anuitetą, negalės rinktis krypčių, ir dar kyla klausimų dėl paveldėjimo. Įvertinus visa tai - nepanašu į nuosavybę. Uždirbant daugiau - valstybės parama nereikšminga. Kas to norės? Kaupimo taip pat visiškai neskatins ir 2% mažinamas socialinio draudimo mokestis, kuris dabar pervedamas į II-os pakopos pensijų fondus.

Nesinorėtų, kad žlugtų dabartinė pensijų kaupimo sistema (kurią tobulinti tikrai reikia), o tokia grėsmė visai reali.

Žinoma, negalima skriausti ir dabartinių pensininkų, bet šią problemą reiktų spręsti mažiau populistiniais įrankiais. (Ieškant papildomų lėšų, pirmiausia reikėtų pradėti nuo 2 proc. paramos, kurią asmenys dabar skiria įvairioms „plovyklėlėms“. Šiuo metu Lietuvos gyventojai gali skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio paramos gavėjams (įstaigoms turinčioms paramos gavėjo statusą), taip pat iki 1 proc. pajamų mokesčio politinėms partijoms. Taigi, iš viso tokie galimi skyrimai gali sudaryti 3 proc. nuo pajamų mokesčio. Visi įsivaizduojam, kur daugiausia tų procentų iškeliauja ir kiek jie naudingi Lietuvai... Tokia suma, žinoma, neatstoja 2 proc. nuo darbo užmokesčio, tačiau būtų jau šis tas siekiant išsaugoti savanorišką pensijų kaupimą.)

Mažiau reikšmingas, bet įdomus pensijų sistemos reformos klausimas yra pristatyta privaloma gyvenimo ciklo strategijos idėja. Žvelgiant apibendrintai – tai nėra blogas sumanymas, tačiau bent kiek finansiškai išprususiems tai gali būti labai nepatrauklu. Šiaip ar taip - tai juk didžiąja dalimi asmens pinigai, ir jis turėtų išsaugoti galimybę spręsti dėl investavimo strategijos, nes jis atsižvelgs ne tik į savo amžių (kaip siūloma), bet ir bendrą savo investicijų / turto sudėtį bei rizikingumą.

Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius


Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2018-04-28 06:50:09

Ar dalyvautum naujoje pensijų sistemoje? Kodėl?

TadasT 2018-06-08 09:13:53

Norėtųsi didesnės valstybės paramos, kad apsimokėtų dalyvauti pensiju reformos sistemoje.

Rokas_Lukosius 2018-07-25 20:40:14

Na ką gi, turėsime vis tik gyventi vėl su nauja pensijų sistema. Bus įdomu stebėti, kiek žmonių iš tiesų liks kaupti lėšas pensijai. Jei sulauksime, taipogi bus graudžiai įdomu stebėti kas gi pasirūpins atėjus laikui likusiais...

Andrius 2018-08-17 12:23:41

Geriau jau pensijos nebesulaukti

Andrius_K 2018-08-21 21:36:17

Papildomai pasiskaitykite ir šią nuorodą, gana gerai paaiškinta agreguota info: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/dazniausiai-uzduodami-klausimai-ir-atsakymai-apie-pensiju-kaupima-mokesciu-sujungima-ir-ismokas

Rokas_Lukosius 2018-08-23 18:37:10

Turbūt vis tiek dar ne visi klausimai atsakyti, pvz., ar nutraukus kaupimą ir liekant fonde bus galima keisti fondų kryptis, valdymo įmones? Ir pirmaisiais keliais metais valstybės dalis realiai niekinė, o paskui turbūt vėl valdžia keisis... O pats Andriau, ketini kaupti toliau?

Andrius_K 2018-08-24 11:45:14

Iš tiesų daug neaiškumų, reik manyti, kad liekant II fonde, keitimo galimybės liks tokios pačios kaip ir dabar. Pats dabar pasirinkęs 2+2+2, bet manau pasinaudoti galimybe grįžti į SODRĄ, sukauptas II fonde lėšas palikti (be to, Iki kol bus sudarytas anuitetas, šie pinigai yra paveldimi) ir mokėjimus toliau daryti savanoriškai į III pakopą. Manau galiojanti 15% susigrąžinimo lengvata konkuruoja su valstybės priemoka į II pakopą, o ir III pakopos lėšų nuosavybė aiškesnė ir nepriklauso nuo politinių vėjų. Be to suprantu, kad dabar galiojanti 15% susigrąžinimo lengvata iki 2000 EUR, keičiama į 20% lengvatą iki 1500 EUR.

Rokas_Lukosius 2018-08-24 18:36:59

na taip, iš principo viskas taip ir yra su II pakopa. O dėl lengvatos keitimo iš 2000 EUR į 1500 EUR nepastebėjau, čia buvo paskelbtas toks dalykas?

Andrius_K 2018-08-27 07:19:23

Tokią info skelbė VŽ: "Nuo praėjusių metų GPM lengvatai yra taikomos 2.000 Eur įmokų už gyvybės draudimą ir į III pakopos pensijų fondus lubos. Tai reiškia, kad maksimali per metus susigrąžinama suma už kaupimą privačiai iki šiol negalėjo viršyti 300 Eur. Tačiau ketvirtadienį Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad nuo 2019 m. maksimali įmokų suma norint pasinaudoti GPM lengvata bus 1.500 Eur. Tiesa, nuo kitų metų nuo 15% iki 20% turėtų didėti GPM tarifas, o tai reiškia, kad maksimaliai galima susigražinti suma sieks tuos pačius 300 Eur. Plačiau: https://www.vz.lt/rinkos/2018/06/29/pokyciai-iii-pakopoje-mazes-lengvatos-lubos#ixzz5PLwQ5MfL

Rokas_Lukosius 2018-09-02 11:26:28

Tai iš principo gaunasi taip pat arba geriau? Jei dabar, kad susigrąžinti 300 EUR reikėjo pervesti 2000 EUR, tai dabar užteks pervesti 1500 EUR? O visuomet galima pervesti ir daugiau, tik jiems nebegalios lengvata, tad pervedus tuos pačius 2000 EUR bus galima susigrąžinti tuos pačius 300 EUR.

atgal