Verslo (įmonės) vertė

Verslo vertės apskaičiavimas / Įmonės vertės nustatymas / Akcijų vertės nustatymas / Akcijų vertės apskaičiavimas

Tiek verslo vertė, tiek įmonės vertė, tiek akcijų vertė – visos šios sąvokos susijusios, ir šnekamojoje kalboje dažnai netgi naudojamos kaip sinonimai. Vis tik, nagrinėjant tiksliau, tarp jų yra tam tikrų skirtumų.

Verslo vertės nustatymas (apskaičiavimas)

Norint apskaičiuoti verslo vertę, pirmiausia reikia apsibrėžti, kas tas verslas yra. Pagal klasikinį supratimą, verslas yra pajamas kurianti ar potencialiai ateityje galinti kurti turto ir procesų visuma. Įmonės turtas gali būti tiek materialus, tiek nematerialus. Procesai gali būti dokumentuoti, tačiau nepriklausomai nuo to procesų vertė visuomet bus išreikšta jų generuojamomis pajamomis.

Kiek sudėtingesnis klausimas yra kiek turto ir įsipareigojimų patenka į verslo vertę (tuo atveju, jei jis yra vienoje įmonėje). Teorijoje išskiriamas terminas „enterprise value“, kuris daugiau ar mažiau yra lietuviškos sąvokos „verslo vertė“ atitikmuo, ir yra skirtas finansiniams rodikliams, norint matuoti viso verslo vertę. Šiuo atveju skirtumas tarp įmonės ir verslo vertės yra finansiniai įsipareigojimai.

Vėlgi, jei nagrinėtume verslo pardavimo atvejį, kuomet jis parduodamas pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį (ne akcijų pirkimo-pardavimo sutartį), tuomet į verslo vertę patektų būtent tai, kas toje sutartyje surašyta, tai yra kas verslą sudaro pardavėjo ir pirkėjo susitarimu.

Įmonės vertės nustatymas (apskaičiavimas)

Jei traktuosime, kad įmonėje yra vienas verslas ir visas verslas yra vienoje įmonėje (viename juridiniame asmenyje), tuomet suprantant verslo vertę, labai nesunku nustatyti įmonės vertę. Nes įmonės vertė visuomet bus lygi 100% jos akcijų vertės.

Todėl į įmonės vertę patenka visas joje esantys verslas ir visi įsipareigojimai (jie mažina vertę). Gali būti tokių situacijų, kai verslo vertė labai didelė, tačiau dėl didelės naštos finansinių įsipareigojimų pačios įmonės vertė bus arti nulio (jei įmonė nebesugeba aptarnauti skolų ir artėja prie bankroto ribos).

Paprastai sakant, įmonės vertę sudaro viskas kas yra toje įmonėje: ir gera (turtas, generuojamas pinigų srautas), ir bloga (finansinės skolos, kiti įsipareigojimai).

Akcijų vertės nustatymas (apskaičiavimas)

Žinant įmonės vertę, nesunkiai galima apskaičiuoti ir akcijų vertę. Skaičiuojant akcijų vertę paprastuoju būdu reikia įmonės vertę padalinti iš išleistų akcijų skaičiaus, ir gaunama vienos akcijos vertė. Tačiau tai paprastasis būdas, kuris tinka realiai tik skaidrioms bendrovėms, kurių akcijos kotiruojamos akcijų biržoje.

Kitais atvejais atsiranda daugiau niuansų, nes kontrolinio paketo akcijos beveik visuomet bus vertingesnės nei mažumos paketų akcijos. Kiek jos vertingesnės, priklauso nuo akcininkų struktūros.

Taip pat tam tikrų niuansų skaičiuojant akcijų vertę pagal įmonės vertę atsiras tuomet, jei įmonė yra išleidusi opcionų (ar varantų), konvertuojamų obligacijų.

Verslo vertės nustatymo metodai

Iš esmės egzistuoja trys pagrindiniai vertinimo metodai: palyginamosios vertės metodas, diskontuotų pinigų srautų vertės metodas (DCF) ir atstatomosios vertės metodas. Visi šie metodai yra universalūs ir taikomi įvairioms turto rūšims vertinti.

Palyginamosios vertės metodas iš pažiūros paprasčiausias, tačiau neturint reikiamos patirties finansų rinkose, vertinant verslus jis taps niekinis. Vertinant verslą, naudojami santykiniai finansiniai rodikliai, kuriuos reikia ne tik profesionaliai paskaičiuoti, bet ir būti tikram, kad žirniai nelyginami su pupomis.

DCF metodo taikymas neišvengiamai reikalauja daugiau žinių (nes nekompetencija labai aiškiai matysis), tačiau ir jos ne visuomet padeda išlaikyti objektyvumą, nuo kurio (kartu su rinkos patirtimi) ir priklausys apskaičiuojama verslo vertė.

Atstatomosios vertės metodas kaip toks rinkos praktikoje taikomas nebent oficialiuose vertinimuose. Tuo tarpu sudarant verslo sandorius jis nelaikomas rimtu argumentu. Realioje praktikoje dažniau taikomos šio metodo atmainos: (koreguotos) balansinės vertės metodas, likvidacinės vertės metodas.

Kuris metodas tinkamiausias, priklauso nuo konkretaus verslo ir jo aplinkos.

Vertėje - daug nežinomųjų

Nepriklausomai nuo to, kokiu metodu verslo ar įmonės vertė nustatoma, visuomet bus kintamųjų, kurie įtakoja įmonės vertę, ir kurių neįmanoma tiksliai įvertinti. Taip yra dėl to, kad daugeliu atveju įmonės vertė remiasi ateitimi (pinigų srautais, kuriuos įmonė uždirbs ateityje), o ne praeitimi.

Taip pat net ir faktinio turto vertė gali kelti nemažai diskusijų. Kokia turto būklė, koks jo likvidumas, ar yra teisinių įsipareigojimų, ir kiti klausimai. Todėl kiekvienas įmonių vertinimas turės tam tikrą paklaidą ir subjektyvumą. Kuo vertintojo finansų rinkų suvokimas gilesnis, o patirtis skaičiuojant įmonės akcijų vertę didesnė (nekilnojamo turto vertinimo patirtis šiuo atveju naudos neprideda), tuo vertės nustatymo paklaida ir subjektyvumas bus mažesnis.

Mažų įmonių vertės niuansai

Dažnai vertinamos įmonės yra nedidelės, jose dirba (vadovauja) patys savininkai ir jų šeimos nariai. Savininkai paprastai įpratę įmone naudotis kaip asmeniniu turtu, ir atsiranda nemažai vertę iškraipančių faktorių. Todėl vertės apskaičiavimo metu turėtų būti atliktos atitinkamos korekcijos, kurios finansinius duomenis atstatytų į „neutralią“ padėtį.

Ar bandyti nustatyti verslo vertę pačiam ar kreiptis pas profesionalą?

• Verslo vertės nustatymas yra svarbus procesas, reikalingas priimant sprendimus dėl pardavimo, įsigijimo ar investavimo. Nors teoriškai vertinimą galima atlikti savarankiškai, praktikoje pasirinkimas tarp savarankiško skaičiavimo ir profesionalo pagalbos priklauso nuo situacijos sudėtingumo ir sprendimo svarbos.
• Savarankiškas vertinimas gali būti tinkamas pirminiam orientaciniam įvertinimui. Naudojant paprastesnius metodus, tokius kaip pelno daugikliai ar pinigų srautų analizė, galima susidaryti bendrą supratimą apie verslo vertės ribas. Tai ypač naudinga smulkiems verslams ar ankstyvoje stadijoje, kai reikalingas tik preliminarus įvertinimas.
• Tačiau savarankiškas vertinimas turi ribotumų. Dažnai trūksta duomenų tikslumo, metodologinio nuoseklumo ir objektyvumo. Be to, vertinant sudėtingesnius verslus, reikia atsižvelgti į rinkos sąlygas, rizikas, augimo potencialą ir kitus veiksnius, kuriuos tinkamai įvertinti be patirties gali būti sudėtinga.
• Profesionalų pagalba yra ypač svarbi sudėtingesniuose ar didesnės vertės sandoriuose. Finansų analitikai ar vertintojai taiko pažangius metodus, turi prieigą prie rinkos duomenų ir gali pateikti objektyvią bei pagrįstą išvadą. Tai padeda išvengti klaidų ir sumažinti finansinę riziką.
• Taip pat profesionalus vertinimas suteikia didesnį pasitikėjimą sandorio šalims. Nepriklausoma nuomonė dažnai yra svarbi derybose, investuotojų sprendimuose ar teisiniuose procesuose.