Verslo vertinimas - DCF I

Populiarūs keletas pagrindinių akcijų ir kitų piniginius srautus generuojančių vertinimų metodu, tarp kurių skiriamos dvi pagrindinės vertinimo kryptys – diskontuoti įmonės pinigų srautai ir diskontuoti nuosavybės pinigų srautai. P.Fernandez atliko tyrimą, vertindamas tą pačią įmonę dešimčia skirtingų diskontuotų pinigų srautų metodų gavo tą pačią vertę, kas yra visai logiška visais metodais darant tas pačias vertinimo prielaidas. Nors ir skirtingais metodais gaunama vienoda investavimo priemonės vertė, tačiau reiktų pastebėti, kad labiau gilinantis į įmonės vertinimą ir atsirandančius niuansus išryškėja tam tikri jų privalumai ar trūkumai.

Kadangi praktikoje labiausiai paplitęs metodas yra diskontuoti įmonės pinigų srautai, mes išanalizuosime pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama praktiškai remiantis šiuo metodu. Kalbėdami apie vertinti naudojamą FCFF (laisvųjų įmonės pinigų srautų) diskontuotų pinigų srautų modelį (DCF – discounted  cash flow).

Prognozuojant ateities srautus, prognozuojamu periodu dažniausiai   pasirenkamas 5 metų srautas, nes ilgesnius laikotarpius prognozuoti ne visuomet tikslinga dėl to, jog labai sunku numatyti tolesnes prognozes. Išskirtiniais atvejais prognozuojamas srautas gali būti pailgintas, jei išties galima daryti prielaidas, jog įmonės ateities rodikliai gali būti teisinga linkme prognozuojami ir ilgesnį laiką, o augimo periodas bus ilgesnis nei penkeri metai. 
Skaičiuojant akcijų (įmonių) vertę DCF svarbiausi elementai yra tie, kurie labiausiai lemia vertę, t. y. diskonto normos nustatymas, pardavimo augimo prognozių nustatymas, maržų pokyčiai, amžinojo augimo norma, investicijų ir apyvartinio kapitalo  poreikis.

Prieš pradedant sudaryti DCF modelį pirmiausia būtina susirinkti kiek įmanoma daugiau skaičiavimams ir prognozėms naudingos informacijos. Renkama informacija turi apimti šalies makroekonominę situaciją, sektoriaus ir pačios įmonės situaciją. Aprašant įmonę turi būti detaliai apibūdinta įmonės situacija: produktas, produkto segmentai, rinkų ir klientų analizė, sąnaudų analizė, pagrindiniai tiekėjai, esami partneriai, techninė situacija – kokios pagrindinės investicijos buvo atliktos, kokie techniniai privalumai ir trūkumai. Taip pat išryškinama grupės struktūra, akcininkai. Paskutinio laikotarpio veiklos rezultato analizė ir komentaras turi įtaką tolesnėms prognozėms.  Aprašius visus faktus, toliau atskirai aptariamos prognozių prielaidos. 

 Atliekant vertinimą būtina surašyti paskutines įmonės išleistas finansines ataskaitas. Prognozių prielaidos daromos taip pat atsižvelgiant į paskutinius rezultatus. Jei buvo tik preliminarūs rezultatai, jais taip pat galima remtis. Jei įmonė turi ženklias (daugiau nei 3 proc. nuo visų sąnaudų) tyrimų ir vystymo sąnaudas, šios sąnaudos kapitalizuojamos, jos amortizuojamos per 5 metus. T.y. tiriama, kokios buvo tyrimų ir plėtros (R&D) sąnaudos per paskutinius penkerius metus ir nuo kiekvienų metų buvusių R&D sąnaudų slenkant 5 metų periodu amortizuojama 20 proc. nuo kiekvienų buvusių per paskutinius 5 metus  R&D  sąnaudų. Amortizacijos sumuojamos kiekvieniems metams. Jei R&D  sąnaudos kapitalizuojamos, tuomet atitinkamai keičiamas ir veiklos pelnas: iš veiklos sąnaudų  atimama  R&D sąnaudos ir pridedama R&D amortizacija.

Tarptautinių vertinimo standartų metodikoje „Verslo vertinimas“ ypač pabrėžiami finansinės analizės ir prognozavimo reikalavimai. Svarbiausi iš jų:
• verslo ar akcijų (investicijų) vertinimo ataskaitoje reikia pateikti ir apibendrinti balansus ir pajamų ataskai tas, aprėpiančias laikotarpį, atitinkantį vertinamojo verslo pobūdį ir vertinimo tikslą;
• būtina visiškai išsiaiškinti statistinių (istorinių) finansinių duomenų pakoregavimo esmę;
• būtina aptarti pagrindines prielaidas, taikytas projektuoti perspektyvas pagal balansus ir pajamų ataskaitas;
• būtina aptarti finansinius verslo rezultatus ir, jeigu reikia, palyginti su kitų panašų verslą vykdančių įmonių rezultatais.

Rekomenduojame

Mums įdomi Jūsų nuomonė!