Nekilnojamasis turtas

Lietuvoje šis investavimo būdas pastaruoju metu itin išpopuliarėjo, ir ko gero, yra netgi populiariausias. Į nekilnojamą turtą investuoja daugelis Lietuvos gyventojų, nenusimanančių nei apie investavimą, nei apie nekilnojamo turto rinką, ir remdamiesi tik nuogirdomis ir kitų rinkos dalyvių elgesiu. Tačiau investavimas į nekilnojamą turtą taip pat gali būti rizikingas. Pastaruoju metu įtampa jaučiama jau ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, dar ryškesnis kainų kritimas pastebimas kaimyninėse Baltijos šalyse, kur ekonomikos perkaitimo grėsmė vis didesnė.

Nekilnojamojo turto kainų "burbulai"

Nekilnojamojo turto rinkoje periodiškai kyla kainų "burbulai". Kai daugelis žmonių gali įsigyti nekilnojamojo turto naudodamiesi beveik tik paskolomis, lobsta nekilnojamojo turto spekuliantai. Tačiau palūkanų norma gali pradėti staigiai kilti, o investuotojui gali pritrūkti pinigų išsimokėti paskolas. Šiuo metu Europos Centrinis bankas pamažu pradeda didinti bazines palūkanų normas, ir jei ši monetarinė politika tęstųsi, daugelis paskolas paėmusių gyventojų tai pajustų dar stipriau.  Buvus mažoms palūkanoms rinkoje, paskolas pasiimti išgalėjo nemažai gyventojų, ir bankų paskolų portfeliai labai sparčiai augo. Tačiau bankų sudaromose ilgalaikių paskolų sutartyse palūkanų norma yra kintanti, ir tai jog tokios palūkanos yra dabar negarantuoja, jog tokios jos bus ir ateityje.  Prisitaikius prie ES normų nebebus tokių didelių palūkanų svyravimų kaip praeityje, tačiau vis tik dabar palūkanos eurais yra mažos ir tikėtis, jog per keliasdešimt metų, t.y. tokiam laikotarpiui imami kreditai, palūkanos nepadidės, būtų labai naivu. Vienu ar kitu metu palūkanos tikrai išaugs, ir jei išaugtų ženkliai, tai galėtų sukelti labai skaudžių padarinių nekilnojamo turto rinkai.

Jeigu gyventojai tuo metu negalės grąžinti reikalaujamos paskolos su palūkanomis, teks viską prarasti. Net jei taip neįvyks, atsiras investicijos likvidumo problema – kylant palūkanų normai mažiau žmonių galės pasiimti paskolas, sumažės nekilnojamojo turto paklausa, galiausiai bus sunkiau būstą parduoti.

Nekilnojamojo turto kainų "burbulai" yra žinomi visame pasaulyje. Kalifornijoje, Japonijoje, Honkonge arba Tailande daugybei žmonių jie atnešė finansinę katastrofą. Jiems teko palikti savo namus bankams – nekilnojamasis turtas tebuvo vertas vos pusės ankstesnės vertės. Net nebuvo prasmės mokėti likusią paskolos dalį – nusipirkti naują namą buvo pigiau, negu baigti mokėti už esamą.

Tačiau tai nereiškia, jog investavimas į nekilnojamą turtą yra neefektyvus. Ir nepaisant mažo likvidumo, jis turi ir privalumų. Vienas didžiausių yra tai, jog tokį turtą galima nesunkiai užstatyti gaunant palyginti didelę dalį paskolos nuo turto vertės (80-90 proc. jei pastatas yra naujesnės statybos), ir gautas lėšas galima toliau investuoti, taip turint palyginti nedaug nuosavo kapitalo galima pasiekti gan didelę portfelio apimtį. Tačiau nereikia pamiršti, jog toks investavimas yra itin rizikingas ir labai greit galima prarasti visas investuotas lėšas. Populiarus yra investavimas ir į žemės sklypus. Gerai išmanant žemės rinkos niuansus ir bendras tendencijas iš investavimo į žemę galima pasiekti gan didelį pajamingumą, tačiau formuojant tokias investicijas dažnai susiduriama su pinigų srautų problema, nes jei reikia mokėti palūkanas ir mokesčius už žemę, reikia turėti nemažai papildomų pajamų. Už pastatus taip pat mokėti mokesčius, apšildyti, tačiau juos galima išnuomoti ir iš gaunamų nuomos pajamų padengti sąnaudas.

Rekomenduojame

Mums įdomi Jūsų nuomonė!