Įmonės finansinis patikrinimas

Finansinio patikrinimo (finansinės peržvalgos ar pan.) (angl. Financial due diligence, toliau – „FDD“) procesą dažniausiai sudaro šie etapai:

1. Finansinio patikrinimo objekto ir tikslo identifikavimas. Prieš atliekant FDD, reikia identifikuoti tiek FDD objektą, tiek tikslą, kurį turi nurodyti užsakovas. Objektu gali būti įmonė, turtas, ūkinė veikla. Tikslas gali būti akcijų, turto vertinimas, ūkinių operacijų atsiradimas ar egzistavimas ir pan. Priklausomai nuo objekto ir tikslo, gali skirtis tiek pateikiama informacija, tiek jos apimtis, tiek jos turinys.
2. Klausimyno rengimas, derinimas su užsakovu bei pateikimas. Prieš pradedant FDD su užsakovu reikia suderinti klausimyną, kuris bus naudojamas reikiamai informacijai gauti. Tai yra vienas iš svarbiausių etapų, kadangi gauta informacija bus naudojama visame FDD procese. Pavyzdinė informacijos sąrašo forma yra pateikiama kaip papildoma informacija, tačiau prieš kiekvieną FDD šį sąrašą reikia atnaujinti. Klausimynas skirsis priklausomai nuo objekto ir tikslo. Klausimynas taip pat gali skirtis net jei ir FDD objektas, ir FDD tikslas sutampa – tokiu atveju reikia atsižvelgti į konkretaus objekto specifiką (pvz.: rinkos, kurioje įmonė veikia, ypatybių, sektoriaus specifikos, įmonės veiklos strategijos ir kitų reikšmingų veiksnių). Dėl šios priežasties paprastai skiriasi klausimyno atskirų dalių detalumas. Parengtas klausimynas pateikiamas objektui, jei reikia, išsamiai paaiškinama kokios informacijos tiksliai yra reikalaujama. Priežastis, dėl ko ši informacija yra reikalinga objektui griežtai negali būti atskleista.
3. Informacijos gavimas. Gautas informacijos sąrašas turi būti išanalizuojamas ir patikrinamas ar visa informacija yra gauta. Negavus tam tikros reikalautos informacijos, turi būti pateikiamas papildomas sąrašas su trūkstama informacija, prie kiekvieno punkto nurodant asmenį, kurio buvo prašoma (arba kuriam buvo pateiktas informacijos sąrašas), laiką, kada buvo tokios informacijos prašoma, taip pat kiti svarbūs komentarai ir pastebėjimai. Toks sąrašas yra taip pat sudaromas, jeigu pateikta informacija neatitinka prašytos. Tuo pačiu reikia informuoti projekto vadovą ar kitą projektą kuruojantį asmenį apie negautą informaciją. Jei informacija negaunama, sąrašas apie prašytą, bet negautą informaciją įtraukiamas į galutinę FDD ataskaitą. Tokiu būdu vertintojas apriboja savo riziką, kadangi neturėjo priėjimo prie visos reikalingos informacijos.
4. Analizė. Gauta informacija analizuojama, nusistatant tam tikrą reikšmingumo lygmenį tam, kad finansinis patikrinimas būtų sukoncentruotas į esminius dalykus, neeikvojant laiko nereikšmingų rizikų identifikavimui. Reikšmės lygmuo gali būti:
   a) Absoliutus, pvz., 10 000 eurų ir pan.
   b) Santykinis, pvz., 5% pajamų, 3% turto ir pan.

Reikšmingumo lygmuo reikia suderinti su projekto vadovu / projektą koordinuojančiu asmeniu. Pastarasis turi suderinti reikšmingumą su užsakovu. Jeigu tam tikra surasta problema viršija nustatytą lygį, ji aprašoma atskiroje skaidrėje, kiek įmanoma tiksliau įvertinant ją pinigine išraiška ir pateikiant visą reikšmingą su tuo susijusią informaciją, galutinėje ataskaitoje. Jeigu surasta problema neviršija nustatyto lygio, ji atskiroje skaidrėje neaprašoma, bet įtraukiamas į skaidrę “kiti radimai”, pateikiant trumpą kiekvienos iš pozicijų aprašymą. Neviršijančioms reikšmingumo lygmens problemoms įvertinimas pinigine išraiška gali būti pateikiamas, tačiau nėra būtinas. Jei analizės metu paaiškėja bet kokie faktai, dėl kurių reikia papildomos, iki tol nenumatytos informacijos, sudaromas tokios informacijos sąrašas, nenurodant priežasčių dėl ko tokios informacijos reikalaujama. Jei objektas nepateikia ar atsisako pateikti tokią informaciją vertintojas apriboja savo riziką, galutinėje finansinio patikrinimo ataskaitoje pažymėdamas, kad tokia informacija jam nebuvo atskleista.

KREIPKITĖS Į PROFESIONALUS: FINANSŲ KONSULTANTAS