Nuosavas kapitalas

---

Nuosavas kapitalas / nuosavybė / įmonės buhalterinė vertė

Trumpai

Nuosavas kapitalas – tai įmonės kapitalas, kuris yra finansuojamas įmonės akcininkų. Nuosavas kapitalas lygus įmonės turtui minus jos įsipareigojimams.

Plačiau

Nuosavas kapitalas (nuosavybė, įmonės buhalterinė vertė) yra vadinamas nuosavu todėl, kad norima pasakyti, jog jis nėra skolintas. Iš esmės įmonės kapitalą galima skirstyti į du tipus (apyvartinį kapitalą taip pat laikant skolintu): į skolintą kapitalą bei nuosavą kapitalą. Skolintas kapitalas tai tiek finansinės, tiek ir einamosios verslo paskolos. Žodis „nuosavas“ čia labiau tinka tais atvejais, kai įmonėje yra vienas akcininkas, ir jis įmonės turtą traktuoja panašiai kaip ir „savą“ turtą, tad tokiu atveju įmonės kapitalas jam yra nuosavas. Kitais atvejais, šis kapitalas yra nuosavas įmonės atžvilgiu. Buhalterine verte šis turtas vadinamas todėl, kad buhalterinės (arba balansinės) turto kainos nėra realios turto kainos, o tik atspindi to turto vertinimą pagal finansinėje apskaitoje naudojamas vertes.

Įmonės nuosavas kapitalas gali susidėti iš kelių dalių:

• Įstatinis kapitalas. Tai pasirašytų akcijų vertė, arba daugeliu atveju į įmonę įneštos akcininkų lėšos bendrovės kūrimo metu ar vėlesniais etapais.
• Akcijų priedai. Jei akcininkams perkant akcijų emisijas jų kaina skyrėsi nuo nominalo, tuomet šis skirtumas atsiranda prie akcijų priedų.
• Privalomasis rezervas. Pagal įstatymus (Lietuvoje) numatytas rezervas, lygus 1/10 daliai nuo įstatinio kapitalo. Šis rezervas sudaromas iš parskirstytinojo pelno ir gali būti panaudotas tik įmonės nuostoliams padengti.
• Perkainojimo rezervas. Šioje nuosavo kapitalo dalyje atspindima turto vertės padidėjimas - tuo atveju, jei įmonė atlieka savo ilgalaikio turto pervertinimą, ir traukia jį į apskaitą.
• Rezervas savoms akcijoms įsigyti. Ši nuosavo kapitalo dalis balanse būna tik tuo atveju, jei įmonė yra numačiusi supirkti savo akcijų.
• Nepaskirstytasis pelnas arba nepaskirstytieji nuostoliai. Dažnai (bent jau pelningoms įmonėms) tai būna pagrindinė nuosavo kapitalo dalis, į kurią paprastai papuola įmonės uždirbtas (per visą laikotarpį) ir akcininkams neišmokėtas bei rezervams nepriskirtas pelnas. Senesnėse ataskaitose taip pat buvo išskiriamas ataskaitinių metų bei ankstesnių metų sukauptas pelnas.
• Valiutų perskaičiavimo skirtumai.

Nors nuosavo kapitalo dalių daug, tačiau pagrindinis principas labai paprastas: iš esmės tai yra akcininkų įnešti pinigai + uždirbtas pelnas. Įmonė uždirba pelną – nuosavas kapitalas didėja, įmonė išmoka lėšas akcininkams – nuosavas kapitalas mažėja.

Subordinuotas kapitalas – tai kapitalo rūšis esanti tarp skolinto bei nuosavo kapitalo. Ir nors šis kapitalas paprastai priskiriamas prie nuosavo kapitalo, tačiau tuo pačiu jis yra skolintas (kreditorių eilėje kartu po visais kitais skolintojais), ir kiek iškreipia klasikinį supratimą. 

 

Kaip susidaro įmonės nuosavas kapitalas?

Pirmasis nuosavo kapitalo šaltinis – įstatinis (akcinis) kapitalas. Tai lėšos, kurias steigėjai ar akcininkai investuoja į įmonę jos įkūrimo metu arba vėliau didindami kapitalą. Ši dalis sudaro pagrindą įmonės veiklai pradėti ir plėtoti.

Antras svarbus elementas – nepaskirstytasis pelnas. Tai per laiką sukauptas pelnas, kuris nebuvo išmokėtas dividendais, o paliktas įmonėje reinvesticijoms. Ilgainiui būtent ši dalis dažnai tampa didžiausia nuosavo kapitalo sudedamąja dalimi.

Trečiasis komponentas – akcijų priedai (emisijos perviršis). Jie susidaro, kai akcijos išleidžiamos už didesnę kainą nei jų nominali vertė. Šios papildomos lėšos taip pat didina nuosavą kapitalą.

Taip pat nuosavą kapitalą gali didinti rezervai. Jie formuojami iš pelno, siekiant sustiprinti finansinį stabilumą, padengti galimus nuostolius ar finansuoti būsimus projektus.

Kita vertus, nuosavas kapitalas gali mažėti dėl nuostolių ar dividendų išmokėjimo. Jei įmonė dirba nuostolingai, sukauptas kapitalas mažėja, o ilgalaikiai nuostoliai gali kelti grėsmę jos finansiniam tvarumui.

Komentarai