Investicijų grąža

Terminas anglų kalba: Return on Investment

Trumpai

Tai procentinis dydis, rodantis investicijos ar investicinio portfelio pelningumą. Investicijų grąža gali būti matuojama tiek visam investicijų laikotarpiui, tiek metinė.

Plačiau

Norint palyginti kelių skirtingų investicijų grąžą, reikia paskaičiuoti kiekvienos jų vidutinę metinę grąžą, ir tik tuomet lyginti. Investicijų grąža įtraukia tiek kapitalo vertės padidėjimą, tiek ir įvairias išmokas: dividendus, palūkanas ar kitas pajamas.

Investicijų grąža - palyginti plati sąvoka. Daug skirtingų rodiklių bei metodikų gali būti naudojama šiai grąžai įvertinti, priklausomai nuo pritaikymo srities. Investicijų grąžai matuoti naudojama tiek ir nuosavo kapitalo grąža (ROE), tiek ir vidinės grąžos norma (IRR), tiek ir investuoto kapitalo grąža (ROIC), tiek ir kiti rodikliai. Žiūrint iš matematinės pusės, tiksliausias rodiklis IRR, tačiau galutinis tikslumas, žinoma, priklausys nuo to, ar teisingi skaičiai naudojami.

Pats grąžos dydis taip pat gali būti labai skirtingas, priklausantis nuo investavimo tipo. Jei metinė investicijų į obligacijas grąža gali sudaryti nuo 0% iki 15%, nors dažniausiai svyruoja 2%-7% ribose, tai iš akcijų paprastai laukiama 7%-12%, priklausomai nuo pasirinktos rinkos rizikingumo bei akcijų tipo.

 

Investicijų grąžą pagal pagrindines turto klases

Akcijos tradiciškai laikomos didžiausią ilgalaikę grąžą (apie 10%) generuojančia turto klase. Investuojant į įmonių akcijas, grąža formuojasi iš kainos augimo (ar smukimo) ir dividendų. Istoriškai akcijos ilguoju laikotarpiu lenkia kitas turto klases, tačiau kartu pasižymi didesniais (tarp tradicinių klasių didžiausiais) svyravimais. Dėl šios priežasties jos labiau tinka investuotojams, turintiems ilgą investavimo horizontą ir aukštą rizikos toleranciją.

Obligacijos paprastai suteikia stabilesnę (ir lengviau įvertinamą), bet mažesnę grąžą. Jų pagrindinis privalumas – reguliarios palūkanų pajamos ir santykinai mažesnė kainų kaita, ypač valstybinių obligacijų atveju. Nors obligacijos retai pasižymi sparčiu vertės augimu, jos mažina bendrą investicinio portfelio riziką. Vis tik ilgalaikės obligacijos taip pat gali reiškingai svyruoti, o nemokumo atveju galima prarasti visas į obligacijas investuotas lėšas. 

Nekilnojamasis turtas išsiskiria tuo, kad ir fizinis (apčiuopiamas) turtas, ir gali generuoti dvejopą grąžą – nuomos pajamas ir turto vertės augimą. Ši turto klasė dažnai laikoma apsauga nuo infliacijos, tačiau reikalauja didesnio pradinio kapitalo ir pasižymi mažu likvidumu. Nekilnojamojo turto grąža paprastai yra nuosaiki, bet stabilesnė nei akcijų, ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Visgi, nekilnojamas turtas taip gali pasižymėti ilgais kainų smukimo laikotarpiais. 

Grynieji pinigai (t.y. ir ekvivalentai kaip pinigai sąskaitose, pinigų rinkos priemonės) pasižymi mažiausia rizika, tačiau ir žemiausia grąža. Nors jie užtikrina likvidumą ir saugumą, ilgalaikėje perspektyvoje jų grąža dažniausiai nepadengia net realios infliacijos. Dėl šios priežasties grynieji dažniausiai naudojami kaip trumpalaikė priemonė portfelio balansavimui, arba rezervas, o ne pagrindinis investavimo būdas.

Skaityk daugiau ir kelk savo finansinį išprusimą!

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-11-30 19:07:02

Laukiame komentarų!

atgal

Kur iš prekystalių dingo ETF'ai?

Turbūt jau beveik visi investuojantys turėjo girdėti apie naujus investicines paslaug...

Lizingo skaičiuoklė

Patogi lizingo skaičiuoklė - pasirink avansą, likutinę vertę bei palūkanas, ir iš kar...

Ekonomika: Baltijos šalys 2008 (II dalis)

Bendrasis vidaus produktas (BVP) (angl. Gross Domestic Product – GDP) – sutrumpinimas...

Investavimas į nuostolingų kompanijų akcijas

Investavimas į kompanijas, kurios kol kas dirba nepelningai, taip pat gali būti sėkmi...

Pagal riziką įvertinto turto grąža

Pagal riziką įvertinto turto grąžos rodiklis rodo, kiek bankas uždirba grynojo pelno ...

2026 © finansistas.net