Investavimo strategijos

Gali pasirodyti, kad strategija nėra būtinas dalykas, nes visuomet geriau spręsti iškylančius klausimus operatyviai, kuomet matomos visos aplinkybės. Tačiau būtent veikiant operatyviai daugiausia remiamasi emocijomis, kurios įtemptais momentais gali lietis per kraštus, ir tokiu būdu priimami ne patys geriausi investavimo sprendimai. Jei visuomet priiminėsite taktinius sprendimus, nesilaikydami savo apsibrėžtos strategijos, tuomet labai didelė tikimybė, kad padarysite klaidų, kurių priežastimi paprastai vadinamas žmogiškasis faktorius.

O jei investavimo strategija apsirašyta apsirašyta raštu, tuomet didesnė tikimybė, kad laikysitės savo iš anksto apsibrėžtų normų ir elgsitės racionaliau esant dideliems rinkos svyravimams. Jei investuojate į daugelį turto rūšių, pavyzdžiui, įtraukiant nekilnojamą turtą, tokiu atveju į investicijas turite žiūrėti bendrai, įtraukiant pajamas iš patalpų nuomos. Pilna strategija turi apimti visus aukščiau išvardintus klausimus, ir jau pradėdami investuoti turite žinoti į kur ir kaip investuosite tiek pradžioje, tiek ir po ilgesnio laikotarpio.

Pagrindinės investavimo strategijos

Ilgalaikio augimo strategija orientuota į kapitalo vertės didinimą per ilgesnį laikotarpį. Ji remiasi prielaida, kad ekonomika ir įmonės ilgainiui plečiasi, todėl kantrus investuotojas gali pasinaudoti rinkų augimu ir sudėtinių palūkanų efektu. Ši strategija paprastai pasižymi didesniais trumpalaikiais svyravimais, tačiau ilguoju laikotarpiu suteikia didesnį grąžos potencialą.

Vertės investavimo strategija grindžiama nuostata, kad rinkoje galima rasti nepakankamai įvertintų investicijų. Investuotojas siekia įsigyti turtą už kainą, kuri yra mažesnė nei jo vidinė vertė, tikėdamasis, kad laikui bėgant rinka šį neatitikimą ištaisys. Ši strategija reikalauja kantrybės, analitinio požiūrio ir gebėjimo priimti sprendimus prieš bendras rinkos nuotaikas.

Augimo investavimo strategija orientuota į sparčiai besivystančias įmones ar sektorius, kurių vertė gali augti greičiau nei bendra rinka. Čia didesnis dėmesys skiriamas ateities potencialui, o ne dabartiniams finansiniams rodikliams. Nors ši strategija gali generuoti didesnę grąžą, ji taip pat pasižymi didesne rizika ir jautrumu rinkos pokyčiams.

Pajamų generavimo strategija siekia sukurti stabilų pinigų srautą. Ji dažnai pasirenkama investuotojų, kuriems svarbus reguliarus pajamų gavimas, pavyzdžiui, artėjant prie pensijos ar siekiant finansinio savarankiškumo. Šioje strategijoje svarbus ne tik grąžos dydis, bet ir jos patikimumas bei tęstinumas.

Kapitalo išsaugojimo strategija orientuota į rizikos mažinimą ir turto apsaugą. Ji tampa aktuali tuomet, kai investuotojas nori apsaugoti sukauptą kapitalą nuo didelių rinkos svyravimų ar konkrečių finansinių įsipareigojimų artimoje ateityje. Ši strategija dažnai pasižymi mažesne, bet stabilesne grąža.

Pasyvaus investavimo strategija grindžiama rinkos sekimu ir minimaliu aktyvių sprendimų skaičiumi. Ji orientuota į ilgalaikį efektyvumą, mažesnes sąnaudas ir disciplinuotą investavimą, vengiant bandymų nuspėti trumpalaikius rinkų judėjimus.

Diversifikacijos strategija veikia kaip visų investavimo krypčių pagrindas. Paskirstant kapitalą tarp skirtingų turto klasių, sektorių ir regionų, sumažinama vienos rizikos įtaka visam portfeliui ir užtikrinamas didesnis stabilumas.

Populiarios strategijos plačiau:

• Investavimas į sparčiai augančias kompanijas
• Investavimas į "vertės" akcijas
• Investavimas į nepelningas kompanijas
• "Bangų gaudymas"
• Investavimas į fondus