Infliacija

Trumpai

'Infliacija' yra procentinis dydis, kuriuo padidėja prekių bei paslaugų krepšelio kainos. Galima sakyti, kad infliacija taipogi yra dydis, kuriuo nuvertėja pinigai, nes brangstant prekėms ir paslaugoms mažėja pinigų perkamoji galia. Pavyzdžiui, jei 9 metus laikytųsi 8 proc. metinė infliacija (visas rodiklis per šį laikotarpį sudarytų 100 proc.), tuomet po 9 devynerių metų už tą pačią sumą pinigų būtų galima nusipirkti per pus mažiau prekių nei laikotarpio pradžioje.

Plačiau

Kol infliacija yra normaliose ribose, jos įtaka nėra smarkiai jaučiama, tačiau šis rodiklis visuomet itin akylai stebimas ekonomistų. Didėjanti infliacija gali stipriai paveikti taikomas ekonomines priemones, o tai ženkliai įtakoja finansų rinkas bei visą ekonomiką. 

Kas yra tos 'normalios infliacijos ribos' gali skirtis nuo rinkos išsivystymo lygio. Pavyzdžiui, jei brandžioje rinkoje sveika metinė infliacija bus 1-3 proc., tai besivystančioje rinkoje normaliu reiškiniu galima laikyti 2-8 proc. metinį kainų prieaugį. Kadangi Lietuva yra įsivedusi eurą, infliaciją šioje srityje reguliuoja ECB (Europos Centrinis Bankas). Pastarasis siekia, kad infliacija šalyje būtų 2 procentai. Jei infliacija mažesnė, centrinis bankas užsiima skatinamąja pinigų politika, ir atvirkščiai. 

Kainų pokyčiai ūkyje gali būti matuojami skirtingais indeksais:

• 'Vartotojų kainų indeksas' (VKI) - tradicinis (ir oficialus) infliacijos skaičiavimo rodiklis, dar žinomas kaip ‚vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai‘. Tai yra prekių bei paslaugų krepšelis, kuris turi atspindėti vidutinio namų ūkio išlaidų struktūrą. Tiksli jo sudėtis gali skirtis priklausomai nuo šalies bei jos pragyvenimo lygio. Pavyzdžiui, Lietuvoje pagrindinės krepšelio sudedamosios dalys yra šios: maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (25 proc.), būstas ir komunalinės sąnaudos (14 proc.) bei transportas (14 proc.).
• 'Gamintojų kainų indeksas' (GKI) - principas panašus kaip ir pirmojo rodiklio, tik čia naudojamos pramonės gamintojų produkcijos pardavimų kainos. Paprastai gamintojai į kainų pokyčius reaguoja greičiau, nei pokyčiai pasiekia galutinius vartotojus.
• 'Defliatorius' - išvestinis kainų lygio rodiklis, lyginantis realųjį ir nominalųjį šalies BVP. Defliatorius apima ne tam tikrą prekių ir paslaugų kiekį, bet visas kainas šalies ūkyje.

Jei kainų augimas pasiekia labai aukštą lygį (daugiau nei 100 proc. per tris metus), ji perauga į 'hiperinfliaciją'. Jei kainų pokytis tampa neigiama, toks reiškinys vadinamas 'defliacija'. Besivystančios arba labai didelių problemų turinčios rinkos taip pat gali susidurti su stagfliacijos rizika, kuomet aukšta infliacija pasireiškia kartu su ekonomikos stagnacija.

Infliacija yra svarbus rodiklis tiek ekonominiu, tiek investiciniu požiūriu. Jei investicijų grąža nesiekia kainų didėjimo, tuomet realioji grąža yra neigiama. Bendras kainų didėjimas yra ypatingai žalinga fiksuoto pajamingumo vertybiniams popieriams, tuo tarpu investicijos į akcijas ar nekilnojamą turtą - ilguoju laikotarpiu linkę absorbuoti infliacijos įtaką, ir išlaikyti savo tikrąją vertę.

• 2016, 1,7%
• 2015, -0,1% (defliacija)
• 2014, -0,3% (defliacija)
• 2013, 0,4%
• 2012, 2,8%
• 2011, 3,4%
• 2010, 3,8%

* Statistikos departamentas.  Vartotojų kainų pokyčiai apskaičiuoti pagal vartotojų kainų indeksą, gruodžio mėnuo, palyginti su praėjusių metų gruodžio mėnesiu.

Istorinės infliacijos Lietuvoje grafikas, metinė infliacija, proc.:

Skaičiuoklė

Komentarai