Nagrinėjant Vilniaus būsto kainų perspektyvas, protingiausia jas nustatyti lygiuojantis į kažkurias užsienio rinkas. Turbūt tinkamiausia valstybė ir miestas būtų Suomijos sostinė Helsinkis. Tinkamiausia, nes panašios geografinės padėties: šiaurė, ES pakraštys, prie Baltijos jūros ir pan. Taip pat gyventojų prieaugis Suomijoje vienas mažesnių tarp Vakarų Europos valstybių.
Kalbant apie Helsinkį, jis kažkiek didesnis už Vilnių (kuo didesnis miestas, tuo paprastai aukštesnes NT kainas jis pasiekia), ir žinoma, Suomijoje darbo užmokestis maždaug 3-4 kartus didesnis. Tačiau darant optimistišką prielaidą, kad darbo užmokestis Lietuvoje per 20-30 metų pasivys dabartinį Suomijos darbo užmokestį, gal būt ir nekilnojamo turto kainos Vilniuje po 20-30 metų prilygs dabartinėms kainoms Helsinkyje.
Butų kainos Helsinkyje: pats Helsinkis kiek kitokios struktūros nei Vilnius, nes yra prie jūros, ir dalis salose. Butai su vaizdu į jūrą, žinoma brangesni. Prestižiniai butai svyruoja apie 5000 EUR/kv.m, kai Vilniuje prestižiniai butai svyruoja apie 3000 EUR/kv.m, tik jūros čia žinoma nėra... Kalbant apie miegamųjų rajonų analogus, kainos maždaug nuo 1700 iki 2200 EUR, kai Vilniuje normaliai įrengti butai pigesniuose rajonuose 1000-1300 EUR. Vėlgi, namai Helsinkio miegamuosiuose rajonuose atrodo nepalyginamai tvarkingesni nei Vilniuje. Kaip ten bebūtų, neatsižvelgiant į kokybinius faktorius, galima sakyti, kad Helsinkyje butai apie 70 proc. brangesni nei Vilniuje.
Teoriškai, galima tikėtis, kad po 20-30 metų, kai Lietuvos vidutinis darbo užmokestis prilygs dabartiniam Suomijos rodikliui, nekilnojamo turto kainos ūgtels apie 70 proc. (Skaičiuojant metinį prieaugį ant 25 metų tai sudarytų maždaug 2,2 proc. per metus).
Galima sakyti perspektyva nėra labai ypatinga, o tai taip pat reiktų prisiminti demografinius skirtumus - Suomijoje gyventojų daugėja, Lietuvoje labai sparčiai mažėja, tad šie skaičiai gali būti stipriai optimistiniai...
