BVP (Bendrasis vidaus produktas)

---

Trumpai

Bendrasis vidaus produktas – tai ekonominis rodiklis, parodantis už kokią vertę per tam tikrą laikotarpį šalyje buvo sukurta prekių ir paslaugų. Bendrojo vidaus produkto statistika skaičiuojama bei pateikiama ketvirčiais (taip pat pateikiama ir pilnų metų statistika) ir gali būti vertinama tiek vienam gyventojui (parodo ekonominį išsivystymo lygį), tiek ir bendrai visai valstybei (parodo jos bendrą ekonominį pajėgumą).  

Plačiau

Greičiausiai, nesuklysime bendrąjį vidaus produktą pavadinę svarbiausiu valstybės ekonominiu rodikliu, kuris savo ruožtu susijęs su aibe kitų rodiklių, atspindinčių šalies ūkio vystymąsi.

Kritikai dažnai teigia, kad BVP pilnai neatspindi žmonių gyvenimo gerovės toje valstybėje. Ir tai iš dalies yra tiesa, nes bendrasis vidaus produktas yra tik ekonominis rodiklis, neįvertinantis daugelio kitų socialinių aspektų (pragyvenimo nelygybės, skurdo paplitimo ir kt.), kuriuos reikia matuoti kitais būdais. Taip pat gyvenimo gerovė priklauso ir nuo daugelio nematerialių faktorių. Tačiau šį rodiklį reikėtų daugiau sieti ne su pragyvenimo lygiu, tačiau su šalies ekonomine stiprybe. Vis tik, tiesa ta, kad BVP vienam gyventojui nebūtinai atspindi žmonių perkamąją galią ir pragyvenimo lygį. Kaip pavyzdys, Baltijos valstybės: Lietuvoje BVP gyventojui didesnis nei Latvijoje, tačiau darbo užmokestis mažesnis. Estijoje darbo užmokesčio atotrūkis taip pat daug ryškesnis nei sukuriamo vidaus produkto.

Bendrojo vidaus produkto rodiklių vertinimas ir lyginimas

Valstybės BVP – parodo bendrą šalies ekonominį pajėgumą. Ekonominis pajėgumas yra svarbus rodiklis kiekvienai valstybei – kuo ekonomikoje daugiau piniginių santykių – tuo daugiau mokesčių gali būti surinkta į biudžetą. Kuo didesnis valstybės biudžetas, kuriuo ji gali disponuoti – tuo didesnis jos pajėgumas visais atžvilgiais. Todėl valstybių galia smarkiai susijusi su jų ekonomine galia, o pastaroji dažniausiai matuojama pagal per metus sukurtą bendrąjį vidaus produktą, lyginant jį su kitų valstybių sukurtu vidaus produktu per tą patį laikotarpį. Matuojant pagal nominalųjį rodiklį, pasaulyje pirmauja šios rinkos: ES (jei traktuoti kaip vieną rinką), JAV, Kinija.

BVP pokytis – taip pat labai svarbus rodiklis. (Realiojo) BVP pokytis rodo šalies ekonomikos dinamiką – ar ūkis auga, ar smunka, bei kaip greitai tai vyksta. Lyginant šio produkto pokytį, lyginama ketvirčio ar metiniai rezultatai. Metiniai rezultatai lyginami su praėjusiais metais, o ketvirtiniai bendrojo vidaus produkto duomenys gali būti lyginami su praėjusiu ketvirčiu, arba su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu.

BVP vienam gyventojui – ekonominis rodiklis, parodantis šalies ekonominį išsivystymo lygį. Kuo bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui mažesnis – tuo ekonomiškai skurdesnė šalies ekonomika bei šalyje gyvenantys žmonės.

'Realusis', 'nominalusis', ir 'pagal perkamąją galią'

Ekonominiuose vertinimuose galima susidurti su keliais skirtingais šio rodiklio supratimais ir dydžiais. Kalbant apie nominaliojo ir realiojo BVP skirtumus, tai pastarasis yra pakoreguotas infliacijos dydžiu. Tai aktualu matuojant rodiklio pokytį, nes jei nominalus bendrasis vidaus produktas paauga, pavyzdžiui, 10%, bet tiek pat paauga ir kainos, tai reiškia, kad realiai šalies ūkis visiškai nesustiprėjo, tiesiog tos pačios prekės buvo parduotos brangiau, ir nors nominalaus BVP augimas bus lygus 10%, tačiau realaus BVP pokytis bus lygus 0%.

Nominalusis BVP ar BVP pagal perkamąją galią – toks klausimas iškyla lyginant skirtingų valstybių ūkį. Nominalusis bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas JAV doleriais, pagal faktines prekių ir paslaugų kainos. Bet klausimas, ar toks lyginimas yra teisingas norint įvertinti valstybių ekonominį pajėgumą. Kaip pavyzdį, galime paimti tokią situaciją: vienoje valstybėje kainų lygis mažesnis, ir ji pastatė tūkstantį namų po 10 000 USD, o kita tūkstantį namų po 20 000 USD (vietinę valiutą pavertus į USD pagal galiojantį vidutinį metų kursą). Namai iš principo panašūs, bet dėl pigesnės darbo jėgos, pirmojoje valstybėje nominalusis vidaus produktas bus dvigubai mažesnis. Tuo tarpu naudojant perkamosios galio paritetą, šis ūkio rodiklis abiejose šalyse būtų vienodas. Kuris iš šių matavimų tikslesnis – priklausytų nuo matavimo tikslo bei aplinkybių, bet reikia manyti, kad BVP pagal perkamąją galią yra kiek arčiau realybės (su tam tikromis išlygomis). Jei bendrąjį vidaus produktą matuosime pagal nominaliąsias kainas, tai pasaulyje kaip didžiausios ekonomikos ryškiai lyderiauja ES ir JAV, tačiau jei matuosime naudodami perkamosios galios paritetą – Kinija jas jau pralenkė, o atotrūkis ateityje tik didės.

Apskaičiavimo metodai

Praktikoje naudojami 3 pagrindiniai metodai bendrajam vidaus produktui apskaičiuoti. Nepaisant to, kuris būdas naudojamas, rezultatas iš esmės turėtų būti tas pats.

• Gamybos metodas: BVP apskaičiuojamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų suma šalyje. Galima sakyti, jog skaičiuojant šiuo būdu, sudedama visų parduotų prekių ir paslaugų vertė, taip pat pridedama neparduotų, bet patekusių į atsargas prekių vertė, bei iš jų atimant tarpinių produktų bei paslaugų vertę. Tarpiniai produktai ir paslaugos – tai tokie produktai ir paslaugos, kurie parduodami ne galutiniam vartotojui, bet kitam gamintojui ar paslaugos teikėjui. Pavyzdžiui, jei ūkininkai parduoda pieną gamyklai, o ši vėliau parduoda pieną pakeliais parduotuvių tinklui, o parduotuvė parduoda tą pieną galutiniam pirkėjui – būtent pastaroji kaina papuls į šalies BVP vertę (darant prielaidą, jog nebuvo naudota importuotos žaliavos).
• Pajamų metodas: BVP apskaičiuojamas kaip visų valstybėje uždirbtų pajamų suma, įvertinant reikalingas korekcijas. Skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą šiuo būdu sudedama šios pajamos: darbuotojų atlyginimai, įmonių pelnas, gautos palūkanos ar pajamos iš turto nuomos, ūkininkų bei kitų ne akcinių bendrovių verslo formų pajamos (individuali veikla ir panašiai); taip pat prie šių pajamų pridedama gamybos procese atsirandantys mokesčiai valstybei bei amortizacija, atimant valstybės subsidijas.
• Išlaidų metodas: BVP paskaičiuojamas kaip tiesioginių bei netiesioginių išlaidų suma. Skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą šiuo būdu sudedama: namų ūkių vartojimas, investicijos (antrinėje rinkoje prekiaujamos investicijos į šią kategoriją nepatenka), valstybės išlaidos, eksportas, bei atimama importas.

BVP Lietuvoje

Metai	Šalies BVP, mlrd. EUR	BVP Pokytis, %	BVP / žmogui, tūkst. EUR
2010	28,0	1,6	9,0
2011	31,3	6,0	10,3
2012	33,3	3,8	11,2
2013	35,0	3,5	11,8
2014	36,6	3,0	12,5
2015	37,3	1,7	12,9
2016	38,6	2,3	13,5

 * Duomenys pagal Lietuvos Statistikos departamentą. BVP - to meto kainomis. Pokytis - realusis (atsižvelgiant į infliaciją) augimas ar smukimas lyginant su prieš tai buvusiais metais, nepašalinus sezoniškumo įtakos.  

BVP dinamika Lietuvoje vienam žmogui (reikšmės vienam ketvirčiui, tai yra trijų mėnesių suma): 

 

 

Bendrojo vidaus produkto Lietuvoje struktūra pagal pagrindinius sektorius:

Komentarai