Apyvartinis kapitalas - išsamiai

Tema: Įmonių finansai

Terminas anglų kalba: Working Capital


Trumpai

Apyvartinis kapitalas – tai toks įmonės kapitalo tipas, kuris reikalingas įmonės „sveikai“ veiklai palaikyti. Skaičiuojant grubiai, apyvartinis kapitalas lygus trumpalaikiam turtui minus trumpalaikiai įsipareigojimai. 

Plačiau

Kiekvienos įmonės kapitalą galima skaidyti į tris kapitalo rūšis: (1) nuosavą kapitalą, (2) skolintą kapitalą bei (3) apyvartinį kapitalą. Apyvartai naudojamas kapitalas tiek savo esme, tiek ir kilme išsiskiria iš kitų kapitalo rūšių. Dažnai laikoma, kad apyvartinis kapitalas yra nemokamas, tačiau norint didinti apyvartines lėšas iš esmės jį reikia finansuoti iš kitų kapitalo šaltinių.

Kad suprasti apyvartinio kapitalo esmę, galima įsivaizduoti paprastą pavyzdį: tarkime, steigiamas naujas gamybos verslas, kur už 5 mln. EUR pastatomas naujas pastatas, bei už 3 mln. EUR nuperkama ir įrengiama visos gamybinės linijos. Tarkime dalis šių investicijų buvo finansuota iš nuosavų verslo steigėjų lėšų, dalis iš bankų paskolų, tačiau bendros investicijos į ilgalaikį turtą buvo 8 mln. EUR. Tačiau to dar nepakanka, norint pradėti veiklą. Veiklai pradėti reikia nupirkti įvairių žaliavų bei pusgaminių, kurių vertė 2 mln. EUR, taip pat išmokėti pirmuosius atlyginimus darbuotojams bei padaryti mokėjimus kitų paslaugų teikėjams, ko vertė 1 mln. EUR. Taigi įmonei reikėtų dar 3 mln. EUR norint normaliai pradėti veiklą. Įmonė nori darbuotojams atlyginimus išmokėti laiku, tačiau su tiekėjais susitaria dėl 1 mln. EUR atsiskaitymo atidėjimo (kas bus įmonės trumpalaikis įsipareigojimas), iki kol ji gaus pajamas iš savo klientų. Taigi jai reikės dar 2 mln. EUR (2+1-1) savo trumpalaikiam kapitalui finansuoti.


Formulė 

Apyvartinis kapitalas visuomet paskaičiuojamas pagal įmonės balanso duomenis. Geriausia naudoti paskutinius turimus duomenis, tačiau reiktų nepamiršti, kad daugumoje verslų apyvartinio kapitalo kiekis gali stipriai keistis priklausomai nuo sezoniškumo.

Yra kelios apyvartinių lėšų formulės. (1) formulė – yra įprasta ir dažniausiai sutinkama. Vis tik, profesionalai, norėdami tiksliau įvertinti įmonės apyvartinį kapitalą, dažnai remiasi antrąja (2) formule, kuris savo esme yra tikslesnė.

(1) Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai

(2) Apyvartinis kapitalas = (Trumpalaikis turtas – Finansinis trumpalaikis turtas) – (Trumpalaikiai įsipareigojimai – Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai) 

* Skaičiuojant pagal (2) formulę, grynuosius pinigus galima traktuoti dvejopai: jei jie naudojami ir reikalingi verslo procese, tuomet skaičiuojant apyvartinio kapitalo dydį, versle naudojama grynųjų pinigų dalis turėtų būti priskirta prie trumpalaikio turto (t.y. prie apyvartinio kapitalo). (Taip pat galite naudotis apyvartinio kapitalo skaičiuokle.)


Valdymas

Apyvartinio kapitalo valdymui įmonėse visuomet teikiama didelė reikšmė. Kiekvienas save gerbiantis CFO (finansų vadovas) stengiasi daug kalbėti apie apyvartinio kapitalo valdymą. Ir tokį reikšmingumą visai nesunku pateisinti: didesnis apyvartinis kapitalas reikalauja daugiau nuosavo arba skolinto kapitalo, o šis kapitalas kainuoja pinigus (už paskolas reikia mokėti palūkanas). Todėl elementaru, kad jei pavyksta sumažinti apyvartinį kapitalą – tai leidžia sumažinti turimas finansines skolas, o tuo pačiu ir kreditoriams mokamas palūkanas.

Norint efektyviai valdyti apyvartinį kapitalą, reikia kiekvieną jo dalį vertinti ir valdyti atskirai:

  • Atsargų valdymas – kiekvienoje įmonėje (ypač gamybinėje) yra daug įvairių atsargų (medžiagų, pusgaminių ir pan.), ir kiekviena jų turi būti stebima atskirai. Turėtų būti vertinama kiek iš tiesų tokių atsargų įmonei reikia minimaliai, kad jos veikla nenutrūktų. Atsargos ne tik didina apyvartinį kapitalą, bet taip pat ir kainuoja jų sandėliavimas, jos sensta fiziškai ir morališkai.
  • Gautinų sumų valdymas – tai stebėjimas, ar klientai išrašytas sąskaitas apmoka laiku. Jei klientai nuolat vėluoja atsiskaityti, tai didina apyvartinį kapitalą. Tokiu atveju įmonės savo klientams dažnai primena apie laukiantį atsiskaitymą, kraštutiniais atvejais grasina nutraukti savo prekių ar paslaugų tiekimą. 
  • Mokėtinų sumų valdymas – tai darbas su tiekėjais. Tai nereiškia, kad reikia stengtis vėluoti apmokėti tiekėjų sąskaitas, tačiau derantis su tiekėjais reikėtų kiek įmanoma prailginti atsiskaitymo terminus. Kuo daugiau mokėjimų tiekėjams bus atidedama, tuo mažiau reikės apyvartinio kapitalo.

Tačiau ne veltui sakoma, kad „lazda turi du galus“. Taip pat ir su apyvartinio kapitalo valdymu perspausti negalima. Jei atsargos bus vežamos itin mažai kiekiais – gali pabrangti jų tiekimas; jei klientai bus per stipriai spaudžiami apmokėti pavėluotas sąskaitas – bus rizika klientus prarasti iš viso; jei tiekėjų bus prašoma ypatingai didelių atidėjimų mokėjimams – galima neabejoti, jog sumokėsite jiems už tai brangiau mokėdami už prekes.

Todėl apyvartinio kapitalo valdymas reikalauja apgalvotų, pamatuotų bei tinkamai paskaičiuotų kompleksinių sprendimų, kurie nėra vien tik CFO kompetencija. Priklausomai nuo įmonės struktūros, daugelį tokių klausimų turėtų atsakyti pats CEO (įmonės vadovas).


Pokyčiai

Apyvartinio kapitalo pokyčiams finansų analizėje taip pat suteikiamas nemažas dėmesys. Ypatingai mažas arba aukštas apyvartinis kapitalas, kaip ir staigūs jo pokyčiai gali signalizuoti keletą svarbių dalykų:

  • Įmonė nesugeba savo apyvartinio kapitalo valdyti efektyviai.
  • Keičiasi kompanijos verslas ar jo valdymo stilius. 
  • Kompanija susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis ir neturi iš ko finansuoti savo apyvartinio kapitalo.

Analizuojant apyvartinį kapitalą, parankiausia lyginti apyvartinį kapitalą su ankstesniais laikotarpiais. Žinoma, reikia nepamiršti ir sezoniškumo įtakos (priklausomai nuo sektoriaus, jo įtaka bus skirtinga) bei to, kad augant verslui visada bus didesnio apyvartinio kapitalo poreikis. To gali nejausti tik įmonės su nuliniu ar neigiamu apyvartiniu kapitalu, tačiau tai nėra labai dažnas reiškinys.

Kiekvienas verslo sektorius pasižymi savo apyvartinio kapitalo poreikiu, ir lyginti skirtingų sektorių įmonių apyvartinį kapitalą – nelabai prasmingas dalykas. Lyginant skirtingo dydžio įmonių apyvartinį kapitalą, reikėtų pasitelkti 'apyvartinio kapitalo rodiklį', kuris skaičiuojamas kaip:

Apyvartinio kapitalo rodiklis = 'apyvartinis kapitalas / įmonės pajamos'.

 

Patiko informacija?

Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis! Kelkime lietuvių finansinį raštingumą kartu!

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-02 16:14:36

Laukiame komentarų!

ligitosas 2016-12-21 15:35:15

Sveiki, o kaip apyvartinis kapitalas tiesiogiai susijęs su bankroto tikimybe? Pavyzdžiui yra tokia situacija, kad apyvartinis kapitalas sudaro tarkim 35 proc. įmonės turto, tai vadinasi, kad bankroto tikimybė maža? Ir kodėl tada? O ar gali grėsti bankrotas įmonei kurios apyvartinis kapitalas tarkim sudaro apie 85 proc. turto?

Rokas_Lukosius 2016-12-21 17:50:17

Vien pagal šį rodiklį išvesti bankroto tikimybės, sakyčiau, neįmanoma. Yra įmonių, kurių apyvartinis kapitalas neigiamas, ir jos sėkmingai dirba ir dirbs. Klausiant, kiek apyvartinis kapitalas susijęs su bankrotu, tai kalbant apie iš principo finansiškai "sveiką" įmonę, toks scenarijus būtų įmanomas esant krizei finansų rinkose (tai reiškia greitai pinigų gali niekas neskolinti net ir stipriai įmonei), o pritrūkus apyvartinio kapitalo įmonė negalės atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ir pan., ko pasekoje jiems kas nors gali iškelti bankroto bylą.