anekdotas apie indėnus rezervate

Amerikoje, indėnu rezervate, vadas buvo senas išmintingas indėnas, kuris kalbėdavo su protėvių dvasiomis, nuspėdavo orus ir kitus dalykus. Šiam iškeliavus pas protėvius, gentis išsirinko naują vadą. Šis buvo dar jaunas, ir ne toks išmintingas. 

Atėjo ruduo. Susirenka gentis ir klausia:
– Ar šalta bus šiemet žiema? Ar daug malkų ruoštis reikia?
Na, o vadas jų naujas, nuspėti orų visiškai nemoka.
Žiūri vadas į horizontą, žiūri į žolę, į saulę – minčių jokių.
Dar pagalvoja ir ryžtasi:
– Šaltoka bus žiema. Eikite ruošti malkų ir rinkti žabų.
Renka indėnai žabus, malkas kapoja.
Tačiau vadui neramu – o jeigu jis klysta?
Po poros dienų nupėdino iki rezervato telefono būdelės, skambina į nacionalinį meteorologijos centrą:
– Gal galite pasakyti, ar šiemet žiema bus šalta, ar ne?
– Šiemet žadama šalta žiema.
Nusiramino vadas.
Grįžęs visiems pakartotinai pranešė, kad bus šalta žiema ir kad visi pasiskubintų rūpinti malkomis.
Indėnai pradėjo dar sparčiau ruošis žiemai.
Po kelių dienų vadas nusprendė dar kartą pasitikrinti.
Vėl skambina ji į meteorologijos centrą ir klausia.
Jam dar užtikrinčiau atsako:
– O taip, šiemet tikrai bus labai šalta žiema.
Indėnai spartina pasiruošimo žiemai darbus.
Jau dirba ir vaikai, ir seneliai.
Vadas džiaugiasi, bet vis dėlto nueina darsyk paskambinti į meteorologijos centrą.
– Ar šalta bus ši žiema? – klausia vėl.
– Labai labai šalta bus, – užtikrina meteorologė.
– O kodėl taip įsitikinę? – pasidomi indėnų vadas.
– Indėnai rezervate kaip patrakę renka malkas ir ruošia atsargas, vadinasi, žiema bus tikrai šalta…