Nedarbo šmėklos grimasos

2010 04 06

Virgilijus Lukošius

Verslas stebi ir stebisi


Darbo biržos funkcionieriai jau buvo pradėję džiaugtis, kad registruoto nedarbo augimo tempai Lietuvoje lėtėja. Taip ir buvo, nors 2010 m. kovo 1 d. šalyje buvo registruota 299,5 tūkst. bedarbių ir tai sudarė 13,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Buvo konstatuota, kad registruoto nedarbo augimo tempų mažėjimą lėmė mažesnis per mėnesį įregistruotų bedarbių skaičius, išliekančios gana stabilios įsidarbinimo galimybės bei aktyvus darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas. Gražu. Kuo daugiau gerų žinių, tuo greičiau galėtume tikėtis Lietuvos ekonomikos atsigavimo.

Bet čia trenkė perkūnas iš pavasarinio valdžios dangaus. Griežtai pasakyta – PSD (privalomojo sveikatos draudimo) mokesčius turi mokėti ne tik emigrantai ar buvusieji nemokamose atostogose, bet ir darbo biržoje neįsiregistravę bedarbiai. Skambūs, bet grėsmingi, žodžiai liejosi iš VMI pareigūnų, finansų ministrės, o po to ir iš premjero lūpų.

Na dabar jau aišku, kad vėl sulauksime ne tik absoliutaus bedarbių skaičiaus, bet ir jo augimo tempų didėjimo. Bent jau PSD mokesčio šoko sukeltu laikotarpiu. O Po pusmečio pamatysime tikresnę padėtį.

Nedarbas Lietuvos ekonomikoje

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat“ duomenimis, 2010 m. vasarį nedarbo lygis ES siekia 9,6 proc. - tai aukščiausias rodiklis per praėjusius 10 metų. Visoje ES darbo neturėjo 23 mln. žmonių, o per metus nedirbančių asmenų skaičius padidėjo 3,1 mln. žmonių. Vyrų nedarbo lygis siekia 9,8 proc., o moterų - 9,3 proc. Mažiausi nedarbo rodikliai buvo užregistruoti Nyderlanduose (4,0 proc.) ir Austrijoje (5,0 proc.), o didžiausi - Latvijoje (21,7 proc.) ir Ispanijoje (19,0 proc.).

Palyginimui: 2010 m. vasarį nedarbo lygis JAV sudarė 9,7 proc., 2010 m. sausį Japonijoje - 4,9 proc.

Lietuvoje vyrų nedarbas siekė 16,2 proc., o moterų –  11,7 proc. Didelių disproporcijų čia nematome. Kitaip situacija atrodo jaunimo grupėje.

Jaunimas balsuoja kojomis

Oficialioje statistikoje teigiama, kad jaunimo Lietuvoje yra 762 tūkst. 2010 m. vasarį jaunimo nedarbas (iki 25 m.) ES sudarė 20,6 proc.  Mažiausias jaunimo nedarbo lygis buvo stebėtas Nyderlanduose (7,3 proc.), o aukščiausi rodikliai - Latvijoje (41,3 proc. 2009 m. ketvirtą ketvirtį) ir Ispanijoje (40,7 proc.).

Lietuvoje jaunų iki 25 m. amžiaus registruotų bedarbių kovo 1 d. buvo 43,8 tūkst., o jaunimo nedarbo rodiklis vasario pabaigoje buvo 9,1 proc.

Matome, kad tai vienas geriausių rodiklių Europoje. Ar taip gali būti? Daugiau negu aišku, kad ne. Daug jaunimo užsiregistruos po nuskambėjusio skandalo dėl PSD įmokų, nes dabar dažnas jaunuolis neturėjo jokios vilties rasti darbą su Darbo biržos pagalba, neturėjo reikalingo stažo, kad gauti bedarbio pašalpą ir net nėjo registruotis. Blogesnė yra kita tendencija, kad jaunimas propaguoja “balsavimą kojomis” – t.y. emigraciją. Apie jos dydį vėlgi žinome tik legendas. Aišku, kad greičiausiai išvažiuoja mobiliausia visuomenės dalis. Galima tikėtis, kad dalis jų dabar grįš ne tik susitaisyti dantų, bet ir užsiregistruoti Darbo biržoje.

Tarp kitko, Lietuvos Statistikos departamentas skelbia, jog jų duomenimis jaunimo nedarbas siekia 29,3 proc. Tai arčiau tikslesnių skaičių, bet matyt irgi dar nėra tikra. Juk atliekant gyventojų užimtumo tyrimą yra apklausiama 14,9 tūkst., arba 0,5 procento 15 metų ir vyresnių gyventojų.

Koks tikrasis nedarbo lygis Lietuvoje?

Iš  tikro tai įdomus klausimas. Duomenų bazės Statistikos departamente didžiulės, bet sisteminės informacijos visiškai nėra, tuo labiau nėra bet kokios viešos analizės. Grupavimai atliekami dirbtinai sudarytomis amžiaus grupėmis ir pan. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje yra 3 mln. 324 tūkst.gyventojų (1989 m. buvo 3,7 mln.).

Taipogi Statistikos departamento duomenimis 2009 m. buvo 224,9 tūkst. bedarbių, o Darbo biržoje 2009 m. gruodžio mėn. buvo įregistruota 269 tūkst. bedarbių – tai skirtumas dėl skirtingų metodikų taikymo, kai vienu atveju jie registruojasi, o kitu nustatomi pagal apklausas.

Statistikos ekvilibristika

Darbo jėgai priskiriamų asmenų 2009 m. buvo 1 mln. 641 tūkst. žmonių. Darbo jėga – visi užimti gyventojai ir bedarbiai. Dar galima pateikti skaičių iš Statistikos departamento – užimtieji* šalies ūkyje sudaro 1 mln. 416 tūkst., iš jų samdomieji* - 1 mln. 036 tūkst.

Be to, www.stat.gov.lt internetinėje svetainėje galima rasti informaciją, jog vaikų iki 14 m. yra 505 tūkst., asmenys nuo 15 iki 59 metų sudaro 2152 tūkst., o virš 60 metų - 692 tūkst.. Tarp kitko galima suskaičiuoti, kad jaunimo nuo 15 iki 18 metų yra 202 tūkst.

Sodros duomenimis senatvės, invalidumo ir netekto darbingumo pensijas gauna 829 tūkst., senatvės pensijas 604 tūkst. žmonių.

Iš  kitų šaltinių randame, kad aukštųjų mokyklų studentų skaičius siekia 200 tūkstančių, nors tarp jų yra nemažai dirbančių, taigi galinčių besidubliuoti statistikos duomenyse. Mūsų analizei praverčia ir pateikiama informacija, jog mobilizaciniai resursai gyventojų nuo 16 iki 49 metų sudaro 1 mln. 821 tūkst.žmonių.

Koks gi atsakymas?


Atliekame aritmetikos veiksmus - atėmus iš bendro gyventojų skaičiaus vaikus, moksleivius, studentus, užimtus darbo rinkoje, t.y. net ir dirbusius 1 val. per savaitę, pensininkus lieka neaišku, kur dingsta apie 200 tūkst. gyventojų.

Gal tai kaliniai, bomžai, dingę be žinios? Kas dar? Matyt, kad tas skaičius turi realiai padidinti bedarbių arba asmenų, nedeklaravusių išvykimo iš šalies, armiją. Vienaip ar kitaip Lietuva jau ir dabar pirmauja Europos Sąjungoje pagal emigracijos mastą. Užsienyje šiuo metu pagal pusiau oficialią statistiką uždarbiauja apie 15 % darbingų Lietuvos žmonių, kas reiškia apie 300 tūkst. Įvertinus tai, o taip pat natūralią gyventojų kaitą (gimstamumą ir mirtingumą), tai maždaug atitinka Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą per praėjusį Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Jei tas mistinis trūkstamas 200 tūkst. gyventojų skaičius bus bedarbiai, tai nedarbo lygis sieks virš 20%, o gali siekti ir 25%, ar net blogiausiu atveju 30%!

Gal atsakymas bus čia?
Ką atskleis Lietuvos gyventojų surašymas vyksiantis ateinančiais metais? Labai įdomu visiems. Variantai du - arba mūsų čia Lietuvoje liko nedaug, arba nedarbo lygis toks, apie kokį šiuo metu negalvojame.

Virgilijus Lukošius
 

*Užimti gyventojai – 15 metų ir vyresni asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar natūra arba turintys pajamų ar pelno. Tai samdomieji darbuotojai, savininkai, ūkininkai, šeiminėje įmonėje dirbantys šeimos nariai, savarankiškai dirbantys asmenys. Į tą skaičių įeina gyventojai, tiriamąją savaitę ne trumpiau kaip valandą dirbę bet kokį darbą, nedirbę dėl prastovų, auginę vaikus iki 3 metų amžiaus, t. y. nebuvo nutraukę oficialių ryšių su darboviete. Samdomieji darbuotojai – asmenys, pagal sutartį su darbdaviu įsipareigoję dirbti arba eiti tam tikras pareigas pagal darbovietėje nustatytą darbo tvarką ir gaunantis sulygtą darbo užmokestį. Samdomųjų darbuotojų grupei priskiriami ir valstybės samdomi darbuotojai.

atgal