Naujas darbo kodeksas - būsimi pakeitimai

Numatyta, kad bedarbio pašalpa 3 mėnesius sieks 0,5 buvusios algos, po to mažėjant ji bus mokama iki 9 mėn. Tik imamas labai jau ilgas apdraustojo asmens net 24 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos, vidurkis. O jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos laikomos lygios nuliui. Daug sirgti ir nebus galima, nes bedarbiams paskirta nedarbo išmoka bus mokama ne ilgiau kaip 30 dienų.

Viso reikės parengti 40 lydimųjų teisės aktų (kaip nepasimesti juose?). O kas jei užimtumo priemonės bus numatytos, o finansavimas – negarantuotas? Dabar gi klausimas dėl pinigų atviras – kiek reikės išeitinėms, jei darbuotojų atleidimas palengvės. Ar užteks numatomo 1 % Sodros mokesčio mažinimo dėl pensijų perpaskirstymo per 12 metų perkeliant jį į valstybės biudžetą. Tai yra 1 mlrd. eurų klausimas. Ar įvyks Sodros „lubų“ didinimas, pensijų indeksavimas nuo darbo užmokesčio augimo. Numatytos ir dovanėlės pensininkams. Ateityje senatvės pensijos amžius priklausys nuo statistinės hipotetinės „vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės“, būtinasis stažas nuo 30 metų padidinamas iki 35 metų, o  išankstinės senatvės pensijos skyrimas sutrumpinamas nuo 5 metų iki 3 metų. Padėtis pensijų fondų sistemoje taip pat nėra pakankamai pastovi.

Kaip vyksta procesas Seime?

Visuomenėje nėra vienodų intersesų, o darbas - viena svarbiausių mūsų gyvenimo dalių. Verslas irgi nėra vienalytis, darbdaviai, juk yra įvairūs, kaip ir darbuotojai. Tarp kitko, valstybės tarnybai kodeksas netaikomas. Nors darbo grupė teigė, jog dauguma siūlomų pakeitimų yra naudingi darbuotojams, o ne atvirkščiai, kol kas tai teorija, nes be praktikos neaišku ką tie pakeitimai duos darbo rinkai, ar pagerins jos lankstumą, kaip tai paveiks ekonomiką ir pan. 

Vasarą Vyriausybė pateikė Seimui Darbo Kodekso projektą, kur iš darbo grupės parengtų 284 straipsnių liko 263 straipsniai (tarp kitko dabartiniame yra 304 straipsniai). Nebeliko Darbinio mokymo, profesinio mokymo plano straipsnių (sujungta su pameistryste), kūrybinių, sporto darbuotojų, pedagogų darbo sutarčių skyrių. Tai kiek variantų yra, jei visą vasarą posėdžiavusios Trišalės tarybos nesutarimai 14 protokolų išdėstyti 70 puslapiuose. Dar buvo darbo santykių komisija – 13 protokolų.  Panagrinėjus matyti, kad kuo ilgiau svarstant nuomonės vis labiau išsiskyrė ir praktiškai tai jau būtų 2 skirtingi DK variantai. Kitos įvairių organizacijų pastabos, kurios dabar svarstomos Seime išdėstytos 195 puslapiuose. Išvada – galima komentuoti arba viską arba nieko. 

Kas svarbiausia?

Ir darbdaviui, ir darbuotojui, be abejo, tai darbuotojo atleidimo galimybės. NAUJA tai jog darbdavio valia bus galima įspėjus prieš 3 darbo dienas atleisti darbuotoją su 6 mėnesių vidutinio atlyginimo išeitine išmoka. Vienas šauktukas, jog negalima atleisti dėl diskriminavimo. Aplamai nediskriminavimui (rasės, pažiūrų, LGBT ir t.t.) skirta daug vietos  -  dėl to atsiradusios žalos neberibojamo atlyginimo dydį spręsti palikta teismams.

Kita svarbi galimybė atleisti darbuotoją  - darbdavio iniciatyva. Galimybių tikrai daugiau nei šiuo metu, tad sąlygos keičiasi bene labiausiai lyginant su galiojančiomis. Kaip tai bus?  Įspėjimas prieš 1 mėnesį (kaip ir Latvijoje, Estijoje) su 2 mėnesių vidutinio atlyginimo išeitine išmoka (pirminiame darbo grupės variante buvo 1 mėnesio). Jei darbuotojas dirba trumpiau nei 1 metai - įspėjimas prieš 2 savaites su 0,5 mėnesio vidutinio atlyginimo išeitine išmoka. Šiuo metu  yra įspėjimas mažiausiai prieš 2 mėnesius, o išeitinė išmoka priklausomai nuo stažo gali siekti ir 0,5 metų atlyginimą. 

Teoriškai atleisti tomis sąlygomis bus galima ir kai darbuotojas nesutiks dirbti sumažintu atlyginimu kenčiant asmeniniams finansams, t.y. keičiant būtinąsias darbo sutarties sąlygas ir įspėjant apie tai prieš  5 dienas.

Kas dar naujo?

• Naujos sąvokos - darbo laiko norma, dalinis darbas, darbo arbitražas, darbo sutarties sutabdymas darbuotojo iniciatyva, pensijų socialinio draudimo apskaitos vienetai. Pameistrystės, kaip ir kitos naujos formuluotės – laikinojo darbo, nenustatytos apimties, projektinio, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams sutartis, manau dar ilgą laiką bus neviškai suprantama, ką jos gali duoti naujo. Kaip ir anksčiau buvusios – patarnavimo, namudininkų ar antraeilių pareigų.
• Viliojančiai atrodo lankstus darbo grafikas – bus galima rašyti prašymą dirbti pavyzdžiui 4 dienas po 10 val ir penktadienį nedirbti arba namie tam tikrom dienom dirbti pagal individualų darbo režimą ir t.t. Darbdavys galės nuo viso to atsisakyti tik motyvuotai ir raštiškai.
• Iš kitos pusės viršvalandžių skyrimas praktiškai bus galimas ir be darbuotojo sutikimo (ne taip kaip dabar), o apmokėjimas (kaip ir už darbą naktį ar švenčių dienomis) numatytas nuo darbo užmokesčio tarifo, o ne nuo vidutinio atlyginimo. Arba, suminė darbo laiko apskaita galės būti įvedama beveik bet kur, o metų bėgyje galima bus išvengti viršvalandžių apmokėjimo, atsiskaitant tik metų pabaigoje.
• Viršvalandžių trukmė buvo ribojama per 2 dienas ne daugiau 4 val. arba 120 val. per metus, dabar gi praktiškai 8 val. per savaitę arba apie net iki 400 val per metus. Pietūs anksčiau turėjo būti ne vėliau kaip per 4 val. nuo dabo pradžios, dabar - 5 val. Darbo grafikai, jų pakeitimai galės būti skelbiami prieš 2 dienas, anksčiau buvo 1 savaitė. Išdirbus 3 metus galima bus reikalauti darbdavio leisti dirbti, pavyzdžiui, pusę etato.

Kokios naujovės vieniems bus gerai, kitiems – ne?

• Nebelieka darbo laiko sutrumpinimo prieš šventes. Darbdaviams gali brangiai kainuoti mokymosi atostogų apmokėjimas, nes jų numatyta skirti jų po 5 dienas kasmet. 
• Taip pat sudėtingos ir darbdaviui brangiai kainuojančios nekonkuravimo sąlygos, kai galima numatyti mokėti net 0,4 darbuotojo vidutinio atlyginimo pasibaigus jo darbo sutarčiai.
• Nelieka neatvykimo administracijai leidus, tačiau gali būti 1 dienos laisvas laikas asmeniniams poreikiams, kuris irgi gali būti neapmokamas arba susitariama jį atidirbti. Dėl daugiau kaip 1 dienos nemokamų atostogų turi susitarti abi pusės.
• Darbdavys galės reikalauti kompensuoti 2 (ar net 3) metų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidas.
• Jei dirbančiam darbuotojui uždelsiama mokėti darbo užmokestį, turės būti priskaičiuojami delspinigiai, o nutraukus darbo santykius ir delsiant sumokėti gali tekti darbuotojui sumokėti dar 3 vidurkius.
• Supaprastintas terminuotų darbo sutarčių sudarymas, praktiškai galima jas tęsiant sudaryti ir 5 metus.  Pas mus pagal terminuotas sutartis dirba 2,8 % dirbančiųjų, o pavyzdžiui Lenkijoje net 27 %.
• Aiškesnis prastovų apmokėjimas - buvo 2/3 vidurkio, bet ne mažiau MMA, dabar 1 dieną vidutinio atlyginimo, vėliau 2-3 diena - 0,5 vidurkio, o po to 0,3 vidurkio ir nebūtina bus eiti į darbą.
• Numatomas ne tik aktyvus budėjimas, kuris apmokamas, bet ir pasyvus budėjimas, vos ne namų areštas kai kam.
• Atostoginiai, arba dabar vadinama atostogpinigiai, turės būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną arba jei imamos atostogos už visus metus tai su algos mokėjimu, o dabartiniame darbo kodekse buvo ne vėliau kaip 3 dienos iki atostogų pradžios.
• Apmokėjimas už broką – per žalos atlyginimą, t.y. išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti vykdomos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, o anksčiau už broką buvo nemokama.
• Nelieka priedų už kenksmingas sąlygas, tik darbo laiko trukmė galės būti trumpinama pagal Vyriausybės nutarimą.

Kas darbo kodekse lieka iš esmės nepakitę?

• Vienas iš mitų, kad nebus ilgesnių atostogų. Ogi atostogų tvarka praktiškai nesikeičia - pailgintas atostogas už stažą ar tam tikroms profesijoms nustatys Vyriausybė, tik aplamai kažkodėl į darbo laikotarpį atostogoms skaičiuoti neįskaitomas kasmetinių atostogų laikas. Atostogų skaičiavimas vėl bus vykdomas darbo dienomis, vietoj šiuo metu taikomų kalendorinių dienų - bus mažiau ginčų ir iliuzijų suteikiant jas dalimis.
• Darbuotojas pareiškimą atleisti iš darbo galėjo rašyti prieš 14 darbo dienų - dabar 20 kalendorinių dienų.
• Įdarbinus žmogų pranešti "Sodrai" reikės ne vėliau kaip 1 val. iki darbo pradžios, o atleidus – kitą darbo dieną (dabar atitinkamai pranešti reikia dieną prieš, o atleidus per 3 dienas).
• Numatyta, jog atsiskaitymo lapelių galės nebebūti, o informaciją darbuotojui apie jo darbo užmokestį bus galima pateikti ir elektroninėmis priemonėmis.
• Pirminiame variante buvo numatyta, kad darbo sutartis galėtų būti išdėstyta ir ne valstybine - lietuvių kalba, bet dabar siūloma aiškesnė formuluotė.
• Darbo drausmės pažeidimai per 1 metus, už kuriuos gali būti atleidžiama iš darbo, turės būti tos pačios rūšies.
• Jei tai nenustatyta darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo veiklos apraše, darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turės pateikti raštu per 5 darbo dienas.
• Liko 10 %  darbo laiko naujo darbo paieškai gavus įspėjimą apie atleidimą.
• Darbų saugai dabar skirti 26 straipsniai, numatyta palikti 3 straipsnius, nes yra atskiras darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

Kas naujame darbo kodekse keista ir abejotina?

Nesuprantama, kokie motyvai lėmė siūlymą privaloma tvarka įmonėse sudaryti Darbo tarybas, suteikiant joms teisę dalyvauti juridinio asmens valdyme, turint tokias pačias teises, kaip ir kiti šio organo nariai. Į Stebėtojų tarybą arba Valdybą turės patekti Darbo tarybos nariai - dėl ko, kam tai reikalinga? Tai sujauks akcinių bendrovių darbą. Dabar juk irgi galėjo būti darbo tarybos, bet juk jų realiai nebuvo. Negi privaloma tvarka prievartinės darbo tarybos pagal Vokietijos pavyzdį veiks geriau. Profesinės sąjungos, kokios bebūtų, atrodo rimčiau. Būtų geresnė investicija, kad jos būtų skaitlingesnės, juk dabar jos atstovauja 100 tūkst. dirbančiųjų arba mažiau nei 10 %. Nors pavojų yra ir su jomis. Įstatymo nepažeidžiant, pasinaudojant profsąjungoms suteiktomis teisėmis teoriškai 5 žmonių grupė galėtų  paskelbti streiką 1000 darbuotojų įmonėje, nes profsąjungai įkurti užtenka 20 žmonių.

Darbdavys, ne tik pateiks informaciją darbo tarybai apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir privalės konsultuotis su jais, bet ir privalės informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis, net dėl darbo normų nustatymo taisyklių, naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos, darbuotojų sekimo informacinėmis, garso ir vaizdo nustatymo technologijomis įvedimo, įtampą darbe mažinančių priemonių įvedimo. Dar - informuoti darbo tarybą apie ne visą dieną dirbančius, apie nuotolinį darbą. Neužtenka. Dar vasarą Vyriausybė papildė, kad reikės sudaryti įmonės asmens duomenų saugojimo politiką. Dėl ko - negi neužtenka įstatymo. Ten kur darbo tarybos dėl mažo dirbančiųjų skaičiaus labai jau neskaniai atrodytų numatyti Darbo patikėtiniai? Ką gi jie darys?

Galima buvo sutikti, kad darbdavys viešai skelbtų darbovietėje taikomas galiojančias kolektyvines sutartis, vietinius norminius aktus, bet nesuprantama, kad darbdavys interneto puslapyje privalėtų skelbti informaciją apie gautas administracines nuobaudas už darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, darbuotojų nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį ar vadovo išrinkimą, paskyrimą, atšaukimą. O juk taip buvo numatyta pirminiame darbo grupės variante, ko vėliau atsisakyta. Dabar jau yra ir aiškesnis skyriaus apie juridinio asmens vadovus išdėstymas, nes ankstesnis variantas buvo toks jau labai sujauktas.

Atrodo, jog numatoma per didelė išimtis darbo santykių ypatumams darbdaviams, įdarbinantiems mažiau kaip 10 darbuotojų. Nors nebeliko išimčių lyginant su pirminiu variantu dirbant 5 žmonėms, bet dėl ko palikta 10-ies išimtis – neaišku. Ten, kaip pavyzdys, išbandymo laikotarpis galės būti iki 6 mėnesių, įspėjimas apie atleidimą darbdavio iniciatyva prieš 2 savaites,  nesuteikti mokymosi atostogų ir pan. 

Kas taip ir neaišku?

• Minimalus atlyginimas galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, bet nėra išaiškinimo kokie tai darbai. Iš kitos pusės, kažkodėl ir toliau MMA nenustatoma konstanta procentais nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. 
• Neaiškiai išdėstyti darbuotojo šeiminių įsipareigojimų prašymai ir jų gerbimas – sunku nustatyti pasekmes. Aišku tik, kad bent kol kas „mamadienių“ ar „tėvadienių“ taip ir neliko.
• Numatyta, kad jei kelionė į komandiruotę vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį – kaip tokiu atveju laiko trukmę suskaičiuoti valandomis?
• Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami mobiliaisiais įrenginiais ir kitomis priemonėmis (neaišku kokiomis?) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. 
• Keista, kad jei kas ne taip, darbo sutarties šaliai nurodžius pagrįstas abejones dėl šių sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos - privalės darbdavys.
• Diskutuotinas lieka buvusio darbdavio atsakomybės klausimas už naujojo darbdavio veiksmus perėmus įmonę, nes numatyta solidari atsakomybė. O darbuotoją reikės iš anksto perspėti apie verslo perdavimą ir jei jam tai nepatiks išmokėti jam išeitinę. 

Pabaiga

Darbo ginčų galima drąsiai sakyti, jog bus nemažiau kaip dabar, o gal ir daugiau, juk praktiškai vos ne 1/2 teksto Darbo Kodekse skiriama jiems, jų sprendimui. Darbo drausmės pažeidimai, nors ir šiek tiek patikslinus pirminį variantą nebeliko labai jau nekonkrečių šiurkščių pažeidimo atvejų - kaip pasitikėjimo praradimas ar teisės neveikimas, vis tiek liks vienais iš aktualiausių ir labiausiai ginčytinų klausimų.


2015 m. lapkričio mėn. 11 d.
Virgilijus Lukošius


Taip pat skaitykite susijusį straipsnį: Darbo rinkos liberalizavimas