Klimato kaita ir investavimas

Anglies dvideginio išmetimas į aplinką

Pirmiausia, kodėl gi visiems čia taip staiga parūpo klimatas? Kas atsitiko? O iš tikrųjų neatsitiko nieko naujo – anglies dvideginio (CO2) kiekis atmosferoje toliau nuosekliai didėja, ir kai kurie žmonės jau susimąsto, kad jei niekas nieko nesiims, prie gero tai neprives. 

Problema ta – kad žmogaus sukurtas CO2 išmetimas į aplinką yra itin inertiškas procesas. Nors valstybių vadovai apie tai kalba jau ne pirmi metai, tačiau realiai pasaulyje anglies išmetimas į aplinką iki šiol tik didėja (neskaitant trumpo laikotarpio per 2008 - 2009 ekonominę krizę). Ir jei per pastarąjį dešimtmetį JAV ir ES įstengė sumažinti savo CO2 taršos kiekius, tai jas su kaupu atsvėrė kitos šalys, o ypač Kinija, kuri dabar aplenkė JAV ir ES kartu sudėjus. 

 Šaltinis: edgar.jrc.ec.europa.eu, TRENDS IN GLOBAL CO2 EMISSIONS 2014 Report

Šiek tiek chemijos/biologijos

Net jei CO2 išmetimo į aplinką augimas būtų sustabdytas – tai problemos neišspręstų, nes tarša jau pasiekusi pernelyg didelį lygį. Jau dabar CO2 emisijos kasmet viršija 35 milijardus tonų. Tai nėra labai didelis skaičius palyginus su visu gamtos anglies dvideginio ciklu, tačiau realiai tik 40 proc. iš tų 35 milijardų tonų yra sugeriama biomasės, o likęs kiekis kaupiasi atmosferoje, ir kažkiek vandenynuose.

Nesunku suprasti patį anglies ciklą – medžiai ir kita augmenija fotosintezės metu anglies dvideginį jungdama su vandeniu išskiria deguonį ir sugrąžina anglį į žemę. Tačiau su dabartinėmis augmenijos galimybėmis CO2 kiekis atmosferoje tik didėja. Žmonės sparčiai degina iškastinį kurą, kuris formavosi milijonus metų, ir gamta bejėgė su tuo susidoroti greitai. Reiktų nepamiršti, kad CO2 išmetamas į atmosferą deginant bet kokį kurą, ne tik iškastinį.


Klimato kaita

Viso šio proceso pasekmės tapo nebe tik teorinėmis. Jei prieš dešimtmetį mokslininkai galėjo ginčytis ar bus kokių padarinių ar ne, dabar tokių diskusijų nebelieka. Faktai akivaizdūs – ledynai tirpsta, vidutinė pasaulio temperatūra pastebimai padidėjusi.

Dabar mokslininkams belieka tik ginčytis, kiek stiprus bus CO2 taršos poveikis. Reikia suprasti, kad mokslas dar nėra pajėgus tiksliai įvertinti būsimas pasekmes (net jei būtų žinomas būsimas CO2 taršos kiekis), tačiau dabar visuotinai siekiama globalų temperatūros kilimą apriboti iki 2 celsijaus laipsnių.

Pagal vieno žinomiausių ekspertų šia tema - Bill McKibben tvirtinimą, norint pasiekti 2 laipsnių tikslą, ateityje reikėtų sudeginti ne daugiau kaip penktadalį žinomų iškastinio kuro rezervų. Žinoma, pasauliniai rezervai taip pat nestovi vietoje – vis atrandami nauji išteklių telkiniai, tad realiai galimo naudoti kuro dalis dar labiau mažėtų.

Greičiausiai artimoje ateityje bus daugiau mokslinių tyrimų šiuo klausimu, ir išvysime labiau išgrynintų skaičių, tačiau faktas lieka tai, kad jei bus sudeginti visi kuro ištekliai – tai turės katastrofiškų padarinių.

Atrodo keli laipsniai nėra daug, tačiau to užtenka išbalansuoti gamtai – ištirpę ledynai, užlietos mižiniškos žemės teritorijos, žmones žudančios karščio bangos, pasikeitusios stratosferinių vėjų bei vandenynų srovės iš esmės pakeistų esantį klimatą daugelyje žmonių gyvenamų vietovių. Nepakeliamas karštis, vandens trūkumas, maisto trūkumas, kai kurie atšalę regionai, užlietos žemės bei namai. Sunku įsivaizduoti kokia tvarka žmonių pasaulio lauktų susidūrus su tokiais masiškais padariniais.

Ką galima padaryti?

Problema lyg ir nesunkiai išsprendžiama – reikia mažinti iškastinio (ir kito deginamo) kuro naudojimą. Pasakyti lengviau nei padaryti. Nejaugi galima įsivaizduoti, kad milijardus JAV dolerių ir eurų išteklių telkiniams išleidusios kompanijos tiesiog ims ir stabdys išteklių gavybą? Arba kaip visos valstybės, tame tarpe ir Rusija (kuriai klimato atšilimas neturėtų atrodyti labai baisiai) susitaria ir realiai vykdo CO2 taršos mažinimą? Ar Paryžiaus susitarimas pakankamas yra tik įžanga į diskusiją, ar rimčiausias bandymas paveikti įsibėgėjusius procesus?

Pastaruoju metu suaktyvėjo diskusijos, raginančios investuotojus elgtis atsakingai ir neinvestuoti į aplinkai žalingas kompanijas. Tikslas gražus, tačiau reikia manyti, beveik bevaisis – net jei daugiau nei pusė pasaulio investuotojų vengtų klimato kaitai žalingų investicijų, tai turėtų gan menką poveikį šio kuro gavybai. O net ir toks tikslas (dėl pusės investuotojų) realiai būtų sunkiai pasiektas, nes su dabartine indeksine investavimo kultūra – praeitų ne vienas dešimtmetis, o prie realių CO2 tikslų atmosferoje nebūtų net priartėta.

Tad ką iš tikrųjų reikia daryti? Kaip sakoma, yra paklausa, bus ir pasiūla. Paklausa savaime irgi nesumažės – žmonės nelabai noriai iš automobilių persės ant dviračių. Ką jau bekalbėti apie didžiausius teršėjus – visą pramonę, kuri elgiasi remdamasi išimtinai finansiniais interesais?

Taigi iš esmės reikia dviejų dalykų – tai efektyvios atsinaujinančios energetikos (į ką galime investuoti kiekvienas) bei atitinkamos valstybių politikos, kuri skatintų „žaliąją“ energetiką bei drausmintų gamtos teršimą. Vis tik, pavienės valstybės čia bejėgės, o be griežto globalaus susitarimų laikymosi į priekį pajudėti bus beveik neįmanoma.

atgal