Investavimas į auksą

2010 02 18

Nebūsiu pirmas, ir ko gero taip pat nebūsiu paskutinis, prabilęs apie pastaruosius kelerius metus pasaulį krečiančią aukso karštligę. Šįkart ji kiek kitokia, nei tais laikais, kai ištroškę aukso griebdavo kastuvą su kibiru, ir traukdavo ieškoti, šio tauriojo metalo, kurio anot mokslo, net ir visatoje santykinai yra nedaug. Šį kartą visi per daug užsiėmę, kad galėtų leistis jo ieškoti, o ir surasti nedaug šansų, tad paprasčiausia įgyti tai ko negali pasidaryti pats - nusipirkti.

Kam pirkti auksą? Turbūt uždaviau kvailą klausimą. Juk dauguma žino, kad auksas puiki investicija. Auksas tik brangs, o jo vertė tikrai nekris - juk tai auksas. Bet atsitinka taip, kad ir tvirčiausi įsitikinimai geriausių specialistų sudūžta. Ir kuo daugiau tokių specialistų, tuo didesnė tikimybė, kad įsitikinimus teks pakeisti. Kai specialistai tampa visi - tai būna neišvengiama. Kol kas dar į šį geltoną metalą investuoja tikrai ne kiekvienas, tačiau reikia pripažinti, investavimas į auksą jau tampa populiarus.

Tad ar jau galime tai vadinti burbulu? Panašumų yra, tik didžiausi burbulai būna susiję su kokiomis nors naujovėmis, pavyzdžiui, ".com" burbulo metu žmonės pirmą kartą susidūrė su tokio tipo kompanijomis, ir nežinojo, kaip rinka vėliau ar anksčiau viską sureguliuos. Tuo tarpu auksas visada buvo auksu...

Tik aukso kaina ne visada buvo vienoda. Iki dabartinio kilimo, panašiai aukso kainos dinamika atrodė ir prieš tris dešimtmečius: 1977-1980 metais auksas pabrango per penkis kartus, tačiau po to kaina greitai prarado pusę buvusios vertės, ir tuomet panašiame lygyje išsilaikė pora dešimtmečių. Ir tik per pastarąjį dešimtmetį šis taurusis metalas pradėjo pastebimai brangti, o vien pastaruosius penkerius metus pabrango 2,6 karto jei matuotumėm JAV doleriais, arba 2,4 karto, jei matuotumėm eurais. Per paskutinįjį dešimtmetį, matuojant JAV doleriais, aukso kaina išaugo 3,7 karto. Per pastaruosius keletą mėnesių aukso kaina šiek tiek smuktelėjo žemyn, tačiau vis dar virš 1000 JAV dolerių už unciją ribos.

Klausimas, kiek gi gali būti ta reali aukso vertė, ar tiesiog kas kiek už jį moka, tokia ir yra vertė? Deja, bet tiksliai įvertinti aukso vertę beveik neįmanoma, nes įprasti vertinimo metodai tam netinka: nėra galybės substitutų, su kuriai būtų galima lyginti, auksas negeneruoja pinigų srauto,  o alchemija, deja, kol kas irgi apčiuopiamų vaisių neatnešė. Viskas ką galima pasakyti apie aukso ribas, tai jo išgavimo sąnaudos. Didžiausios pasaulyje aukso išgavėjos "Barrick Gold" vienos uncijos aukso išgavimo sąnaudos buvo 470 JAV dolerių, antros pagal dydį 380, o didžiausios Rusijos aukso kalvės "Polyus Gold" - 360. Šie skaičiai parodo, kad jei kaina kristų žemiau ribos, joms nebeapsimokėtų išgauti aukso. Bet negalima sakyti, kad tokia aukso kainos minimali riba - kainoms kritus žemiau, jų išgavėjams tektų pasispausti mažinant sąnaudas, galbūt kai kurias kasyklas uždaryti, ir palikti tik tas, kuriose išgavimas pigesnis.

Su viršutine riba dar sudėtingiau. Auksas šiais laikais randamas ne gabalais upeliuose, kaip kad būdavo rodoma filmuose. Jis kasamas iš žemės gelmių, atskiriant aukso dulkes, ar išskiriant auksą iš uolienos. Gamtoje jis randamas tam tikros koncentracijos, taip pat su priemaišomis. Kuo aukso koncentracija didesnė, tuo jo išgavimas ekonomiškai naudingesnis. Tačiau esant prie tam tikros kainos, auksą apsimoka išgauti iš mažesnės koncentracijos šaltinių. Tai reiškia, kuo labiau aukso kaina kyla, tuo labiau gali didėti jo pasiūla, nes pasidaro ekonomiška šį metalą išgauti ir ten, kur anksčiau neapsimokėjo. Tačiau tai pakankamai ilgalaikis procesas.

Vis tik tai brėžia tam tikras ribas aukso kainai - didėjanti pasiūla vėliau ar anksčiau turės poveikį kainoms. Juk net ir Lietuvoje yra aukso: nors anot Lietuvos geologijos tarnybos mūsų šalyje nėra patvirtinta oficialiai patvirtintų aukso telkinių, tačiau įvairiuose žvyro karjeruose esama keletas tonų šio tauriojo metalo. Anksčiau jo išgauti neapsimokėjo dėl aukštos savikainos, tačiau kainoms kylant tai gali tapti realybe.

Paklausa taip pat neatsilieka. Nors auksas niekur neišnyksta, o jo vis iškasama, tačiau poreikis taip pat auga, kaip ir žmonių skaičius žemėje. Pagal 2008 metų statistiką, maždaug trys penktadaliai iškasto aukso panaudojama juvelyrikos pramonėje, vienas penktadalis kitose pramonės šakose (elektronikoje ir panašiose), o likęs penktadalis atitenka investavimui ir kaupimui. Taigi daugiausia paklausą lemia juvelyrikos pramonė, tačiau kainoms įtakos turi ir investiciniais tikslais perkamas auksas, o kainos kilimas kenkia juvelyrikos pramonės atstovams - brangesni papuošalai yra neigiamas veiksnys paklausai.

Vis tik, net jei ir susidūrėme su aukso kainų burbulu, negalime atspėti kada jis ims bliūkšti. Gal būt šis procesas jau prasidėjo, o gal kilimas tęsis dar ne vienerius metus siekdamas vis naujas aukštumas. Tačiau nusprendusiems investuoti į auksą reikėtų nepamiršti, kad yra ir kitų investicijų, kurios gali būti ir ne blogesnės.

Įvertinant grąža ir rizikos lygį ilguoju laikotarpiu investicijos į auksą nusileidžia akcijoms ar obligacijoms. Tačiau reiktų pripažinti ir tai, kad auksas gali turėti ir pranašumų prieš kitas investicijas: susiklosčius kokioms nors katastrofiškoms aplinkybėms, kaip kad naujas pasaulinis karas ar panašaus masto stichinė nelaimė: obligacijos dėl tikėtinos sprogusios hiperinfliacijos realiai prarastų savo vertę labai greitai, akcijų reali vertė taip pat smuktų iki nematytų žemumų, neatsiliktų ir nekilnojamas turtas (jei jis vis dar stovėtų), pinigų laikymas po lova taptų makulatūros kaupimu, o štai tie kas rūsyje laikytų užkastą puskilogramį aukso, ko gero nesigailėtų. Tad jei tikite pasaulio pabaigos scenarijumi... 

Rokas Lukošius

atgal