Interviu apie investavimą žurnalui "Šeimai"

Ramutės Šulčienės straipsnis / interviu, publikuotas žurnale „Šeimai“

Investavimo pradžiamokslis: kaip gyventi geriau?

Visi žinome, kad taupyti būtina. Kad ir po keliasdešimt ar šimtą eurų per mėnesį. Tačiau finansų srities profesionalas, knygos „Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas“ bei tinklapio www.finansistas.net autorius Rokas Lukošius turi kitokį pasiūlymą: norint saugios ir ramios ateities, reikia ne tik taupyti, bet ir investuoti.

R. Lukošius sako, kad atsakymai į klausimą, kodėl verta investuoti, gali būti tokie pat skirtingi kaip ir žmonės. Visgi pagrindiniai motyvai, anot pašnekovo, labai aiškūs ir reikšmingi: finansiškai užsitikrinta senatvė, ankstesnė pensija, finansinis saugumas bei stabilumas, išsvajotas pirkinys ir pan. „Taupyti daugumai nėra didelis malonumas, bet žinoti, jog pristigus jėgų dirbti, tikrai nebadausite ir galėsite padoriai gyventi – labai malonu“, – sako specialistas ir pateikia paprastą pavyzdį, kodėl verta investuoti. Sakykime, jūsų svajonė – išvykti pusmečio kelionei aplink pasaulį. Tam reikėtų beveik dešimt tūkstančių eurų. Norėdami pasiekti savo tikslą, kas mėnesį jam skirsite po 150 eurų ir pinigus tiesiog dėsite į taupyklę, reikiamą sumą sutaupysite per maždaug penkerius metus. O jei sutaupytas lėšas investuosite su 11 proc. palūkanomis, prie atostogų priartėsite visais metais greičiau. Tiesa, investicijos gali būti ir rizikingas žaidimas. Jei prieš periodo pabaigą investicijų vertė smarkiai kris, taupymo laikas gali pailgėti.

Taupūs, bet ne šykštūs

Akivaizdu, kad investuoti be santaupų nepavyks, nebent turite anksčiau įgyto, paveldėto, o gal net loterijoje išlošto turto. „Prieš pradėdamas investuoti žmogus turėtų iš pradžių tiesiog susitaupyti tam tikrą sumą pinigų. Jei jam to nepavyksta padaryti, grečiausiai nepavyks ir investuoti. Kita vertus, jei asmuo turi sąlyginai daug turto, kurį gali skirti investavimui, taupymo reikšmė stipriai sumenksta“, – sako R. Lukošius ir priduria, jog taupyti – nereiškia nieko sau neleisti šiandien. Betaupydami žmonės gali tapti tikri skrudžai. Kai kurie milijonieriai taip gaili leisti pinigus, jog vaikšto su suplyšusiomis kojinėmis... 

„Visą gyvenimą taupyti nėra prasmės – kažkada reikės pradėti ir sutaupytus pinigus leisti, juk anapus santaupų niekas nenusineš. Taigi taupymas turi būti apgalvotas veiksmas“, – tvirtina pašnekovas.

Atidėti iš karto

Su kokia suma kišenėje ar banko sąskaitoje jau galima dairytis investavimo galimybių? Finansų specialistas tikslios sumos neįvardija, tačiau ne kartą užsimena, jog kas mėnesį vertėtų sutaupyti apie keliolika procentų, tarkime, 15 proc., nuo atlyginimo. Jo manymu, tai tik skamba baugokai, bet įpratus – nekelia jokių problemų. Tiesa, šią atlyginimo dalį reikia atidėti vos gavus pinigus, o ne „žiūrėti, kaip išeis mėnesio pabaigoje“. Kokį kapitalą sukaupti ir kokias investavimo priemones pasirinkti, daugiausiai priklauso nuo žmogaus tikslo. Ar tai būdas sutaupyti mokslams? Gauti daugiau pensijos nei skirs valstybė? O gal išeiti iš darbo anksčiau nei prasidės pensinis amžius?

„Bet kokiu atveju, tai ką sutaupote – būtina investuoti. Jei pinigus tik taupysite ir krausite į kojinę, vargu ar po kelių dešimtmečių turėsite iš to daug naudos, nes pinigai greičiausiai bus smarkiai nuvertėję, tik užims daug vietos“, – pabrėžia R. Lukošius. 

Renkamės riziką

Nusprendus, kokią dalį lėšų norite sutaupyti ir investuoti, dar reikia pagalvoti apie riziką, kurią galite ir norite sau leisti. Kaip aiškina specialistas, kiekvieną investicinę priemonę galima priskirti kuriai nors rizikos skalei. „Vien investicijos tipas to nenusako iki galo: tiek akcijos, tiek obligacijos, tiek ir kitos investicijos gali būti labai skirtingo rizikingumo. Labai svarbu, kad žmogus teisingai suvoktų riziką tų priemonių, į kurias investuoja. Aukštos rizikos investicijos pasižymi kur kas didesniais vertės svyravimais. Sakoma, kad aukštesnės rizikos investicijos pasižymi ir aukštesne grąža. Tas tiesa, tačiau tik ilguoju laikotarpiu, kurio daugelis neprofesionalių investuotojų, susidūrę su ženkliais nuostoliais, gali taip ir neišlaukti“, – aiškina R. Lukošius. Specialistas siūlo apsibrėžti, kiek galėtumėte prarasti, pernelyg nesijaudindami ir nepridarydami nelogiškų klaidų. „Realiai rizikos nepatyrę investuotojai sako, jog yra linkę rizikuoti ir galėtų prarasti 50 ar daugiau procentų, bet kai taip iš tikrųjų atsitinka, jie puola į paniką. Atsakykite sau į šiuos klausimus: ar jums labai svarbus saugumo jausmas? Kaip jaučiatės, kai prarandate kokius nors daiktus? Kaip jaučiatės praradę pinigus? Jei labai dėl to jaudinatės, investuodami - rizikuokite mažiau“, – kalba finansų specialistas.

Kantrybė dorybė

Neturintiems ilgos investavimo patirties, R. Lukošius pataria rinktis ne didesnį nei vidutinį rizikos lygį. Net ir labai į riziką linkusiems žmonėms nerekomenduoja prisiimti didesnės nei 60 proc. rizikos tolerancijos, o labiausiai vengiantiems rizikos – nepabijoti bent 10–20 proc. svyravimo. Dar vienas patarimas – atkreipti dėmesį į įvairūs mokesčius, apkraunančius investuotas lėšas. Anot pašnekovo, jie neturėtų viršyti 1 proc. per metus. Į tą procentą įskaitykite visus mokesčius: įsigijimo, pardavimo, saugojimo, valdymo, sėkmės, biržos ir kitus.

O kaip dėl investavimo trukmės – ar galima tikėtis greitų pinigų? „Ten kur greiti pinigai – ten greiti ir nuostoliai. Sunku tiksliai pasakyti, nuo kokios trukmės prasideda investavimas (tai priklausytų nuo tam tikrų kriterijų), tačiau trumpesniuoju laikotarpiu įmanomas tik taupymas arba spekuliavimas (kas tiesiog yra lošimas)“, – kartu su pinigais kaupti ir kantrybę skatina finansininkas.

Kur investuoti?

R. Lukošius pristato populiariausias investicijas. 

• Nekilnojamas turtas – nors dažniausiai nekilnojamas turtas perkamas savoms reikmėms, dažnai jis įsigyjamas ir kaip investicija. Galima grąža tiek iš nuomos, tiek iš vertės padidėjimo.
• Akcijos (nuosavybės vertybiniai popieriai) – šiuos vertybinius popierius drąsiai galima vadinti populiariausiomis investicijomis. Akcijos leidžia tapti įmonės dalininkais ir uždirbti iš dividendų ar įmonės vertės didėjimo.
• Investiciniai fondai – tai aktyviai arba pasyviai valdomi investicijų portfeliai, kurių dalininku gali tapti kiekvienas (neskaitant tam tikrų išimčių) investuotojas. Investiciniai fondai yra tiesiog kitų investicijų rinkinys, ir gali investuoti į įvairias investicines priemones.
• Obligacijos (skolos vertybiniai popieriai) – fiksuoto pajamingumo investicijos, kurias išleidžia tiek įmonės, tiek ir valstybės ar jų smulkesni valdžios vienetai. 
• Grynieji pinigai (ir grynųjų pinigų priemonės) – tai pinigai sąskaitose, indėliai, trumpalaikės obligacijos ir kitos panašios saugios trumpalaikio investavimo priemonės, uždirbančios tam tikras palūkanas.
• Žaliavos – naudojantis finansinėmis priemonėmis arba į kai kurias žaliavas tiesiogiai, galima investuoti į įvairius resursus: auksą, naftą ir pan.
• Kolekcinės vertybės ar kitas turtas (auksas ar kitos žaliavos) – pasaulyje yra daug vertę išlaikančių dalykų: paveikslai bei kiti meno kūriniai, sendaikčiai, vynai ir kt.

Belaukiant pensijos

Kuris iš jų saugiausias, nuo ko pradėti naujokui? R. Lukošiaus teigimu, pasakyti labai apibendrintai sunku, visgi paprasčiausia investuoti į investicinius fondus. „Jų rizikingumas gali būti labai skirtingas ir priklausys nuo investavimo krypties. Investiciniai fondai nėra efektyviausias sprendimas, tačiau pradžioje gali būti tikrai geras pasirinkimas“, – mano specialistas. 

Jis taip pat įvardija didžiausias naujokų investuotojų klaidas. „Pavojingiausia (ir labai dažna) klaida – nesuprasti savo investicinio portfelio rizikos lygio. Ir naujokas to nesupras, kol rinkos iš tiesų pradės smarkiai kristi. Taip pat dažna klaida yra neteisingas savo rizikos tolerancijos ribų nusistatymas. Taip pat naujokai dažnai linkę pasiduoti spekuliacijoms, tikėdamiesi pergudrauti rinką, užuot pasirinkę ilgalaikius sprendimus“, – pastebi pašnekovas.

Beje, II-os pakopos pensijų fondus taip pat galime laikyti investavimu. „Ko gero, tai yra viena pasyviausių investavimo formų, tačiau neabejotinai tai yra investavimas, ypač kai dalis mokėjimų į šiuos fondus pervedama tiesiai iš darbo užmokesčio, kas mažina asmens einamąsias pajamas dėl didesnės pensijos“, – tvirtina R. Lukošius.

Geri patarimai kainuoja

Užsienyje egzistuoja praktika pagalbos kreiptis į asmeninį konsultantą, kuris karjerą pradėjusiems žmonėms padeda sudaryti planą, pasirinkti priemones, kaip taupyti būstui, vaikų ateičiai ar pensijai. Bet ar galime pasitikėti banke dirbančiais asmeniniais bankininkais? Tarp žmonių net sklando posakis – ką patarė bankininkas, viską daryk atvirkščiai, tada nepraloši... 

R. Lukošius sutinka, kad užsienyje asmeninių konsultantų praktika paplitusi labiau, tačiau ten, anot pašnekovo, yra praktika už tokias paslaugas ir susimokėti. Klausimas, ar lietuviai sutiktų tai daryti. „Kai lietuviai bus pasirengę mokėti už kokybiškas finansinių konsultacijų paslaugas – tokia pasiūla tikrai bus. Galbūt ir aš pats būsiu vienas tos pasiūlos dalyvių. Dabar belieka rinktis iš to, kas yra. Na o banko darbuotojų tikslas – parduoti bankinius produktus. Vargu ar asmeninis bankininkas pasiūlys konkurentų produktą, net jei jis bus ir geresnis“, – mano pašnekovas. 

Ką lanko sėkmė?

Pokalbiui einant į pabaigą, domimės, ar jokio finansinio raštingumo neturintiems žmonėms apskritai saugu užsiimti investavimu. „Žinote, kaip sakoma, pradedančiųjų sėkmė gali ir padėti... Aišku, kalbant rimčiau, rizika tokiu atveju yra visiškai nevaldoma, ir su didesniais pinigais to daryti tikrai nereikėtų. Vis dėlto, jei žmogus paskirs jam nelabai reikšmingą pinigų sumą – tai bus daug greitesnis kelias išmokti investuoti nei domintis vien teorija“, – konstatuoja R. Lukošius.

1 boxas
Juodasis pirmadienis
Didieji pasaulio investuotojai gali uždirbti arba greitai prarasti milijonus ir net milijardus dolerių. Per šiemet rugpjūtį įvykusį Kinijos „juodąjį pirmadienį“ 400 turtingiausių pasaulio žmonių prarado 124 milijardų dolerių. 

Praradimų rekordininkas – Azijos milijardierius Wangas Jianlinas. Staigiai nuvertėjus keleto įmonių akcijoms, jis per vieną dieną neteko 3,13 mlrd. eurų. Tiesa, jo turtas vis tiek siekia daugiau nei 27 mlrd. eurų. Praradimų rugpjūčio 24 d. patyrė ir kiti žinomi investuotojai: Billas Gatesas – 2,78 mlrd. eurų, Warrenas Buffettas – 1,74 mlrd. eurų, Markas Zuckerbergas – 1,48 mlrd. eurų ir t. t.


  
Ekonomikos profesorius studentui: 
-    Ką reiškia neproduktyvi kapitalo investicija?
-    Kai aš pakviečiu į kiną savo seserį.

atgal