Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos 2016-iems metams

2015 12 11

Kaip kad kasmet du kartus per metus persukame laikrodį, panašiu tempu Lietuvoje kyla ir idėjos dėl mokesčių sistemos pakeitimų. Tokie dalykai stipriai jau nebestebina, tačiau paskutinis pakeitimas – labai skaudžiai atsilieps visiems smulkiesiems investuotojams.

2015 metų gruodžio 10 d. Lietuvos seimas priėmė GPMĮ (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo) 17, 20 ir 21 straipsnių pataisas, kuriomis atliekami šie pagrindiniai pakeitimai:

  • Taikytinas NPD (neapmokestinamų pajamų dydis) didinamas nuo 166 eurų iki 200 eurų. Taip pat pagrindinis NPD padidintas neįgalumo grupę turintiems asmenims.
  • PNPD, t.y. papildomas NPD, kuris skaičiuojamas vaikus auginantiems asmenims, didinamas nuo 60 eurų iki 120 eurų. 
  • Nuo 5 metų iki 10 metų prailgintas kito nei gyvenamasis būstas turto išlaikymo laikotarpis tarp pirkimo bei pardavimo, norint, kad pajamos iš šio turto būtų neapmokestintos. 
  • Siekiant tolygesnio mokestinės naštos pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo bei didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo nuo 3000 eurų iki 500 eurų sumažinta neapmokestinamą pajamų riba iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanoms iš indėlių ir skolos vertybinių popierių.“

Ir už tokias pataisas balsavo 76, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė 13 Seimo narių. Taigi, iš viso dalyvavo 89, ir turbūt visi (išskyrus 141) Lietuvoje sutiktų, kad tokio skaičiaus seime užtektų visiems sprendimams, proporcingai mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje. 

Tačiau dabar grįžkime prie pataisos. Paprastai sakant, pajamos iš investavimo tapo beveik pilnai apmokestintos (neskaitant juokingų 500 EUR, kas atitiktų 75 EUR mokestį metams), ir tai buvo padaryta siekiant tolygesnės mokesčių naštos tarp darbo ir kapitalo pajamų bei progresyvumo. 

Labai įdomu, kame čia tas progresyvumas, jei praktiškai visi (tiek smulkūs, tiek stambūs investuotojai) apmokestinami vienodai? Ir kur tas pasiskirstymo išlyginimas, jei planuojama, kad surenkamas mokestis dėl pakeitimų padidės tik 0,6 mln. eurų? 

Lietuvoje realiai investuojančių asmenų ir taip yra labai nedaug (tarp kitko, būtų labai įdomu pamatyti statistiką: ko Lietuvoje daugiau, ar realiai investuojančių asmenų, ar paėmusių greituosius kreditus), o tokios pataisos tik dar labiau atbaido paprastus žmones nuo investavimo bei pasirūpinimo savo ateitimi. Šalis, kurios piliečiai neturi kapitalo, neturi labai gerų perspektyvų. 

Kitas klausimas, kodėl mokesčių pajamoms iš investicijų į nekilnojamą turtą paliekamos išimtys? Kuo nekilnojamas turtas kitokia investicija mokestine prasme, nei kad įmonės akcijos, jei į jas investuojama ilgam laikui (bent jau kol nėra absoliučiai visuotino nekilnojamo turto mokesčio)? Ar pagrindinis skirtumas nėra tas, kad Seime balsuojantys asmenys patys labiau linkę investuoti į nekilnojamą turtą nei į vertybinius popierius?

atgal