FED įtaka akcijų rinkoms

2008 01 09

Vakar FED paskelbus, jog bazinė palūkanų norma JAV nesikeičia ir išlieka 5,25 proc., daugelis investuotojų atsipūtė lengviau. Žinoma, dauguma to ir tikėjosi, tačiau užtikrintų nebuvo, o tai, kad po septyniolikos kartų iš eilės didintų palūkanų vakar buvo pirmasis sustojimas išties reikšmingas įvykis, tiek visoje JAV ekonomikoje, tiek ir daugumoje pasaulio vertybinių popierių rinkų. Žvelgiant į JAV rinką investuotojai dėl tokio įvykio netgi pasimetę, mat iš vienos pusės vakarykštis pokytis reiškia, jog stoja palūkanų augimas, kas yra teigiamas veiksnys akcijų rinkoms, o iš kitos pusės – lėtėja JAV ekonomikos augimas. Taigi išties sunku apsispręsti, kuris šių veiksnių gali turėti stipresnį poveikį.

Žvelgiant istoriškai, palūkanų normos rinkoms labai svarbios. Žinoma vienas 0,25 proc. pasikeitimas dar neapverčia visko aukštyn kojomis, bet kai palūkanos didinamos reguliariai ir neaišku kada šis procesas sustotų, JAV biržos ilgu laikotarpiu itin stipriai reaguotų. Į palūkanų normų įtaką galima žiūrėti įvairiai. Pirmiausia, daugelis pastebi, jog didėja įmonių skolinimosi kaštai, taigi mažėja augimo galimybės bei didėja finansinės sąnaudos, tačiau šis veiksnys daugiau paveikia tik stipriai įsiskolinusias įmones su nedideliu kapitalo pelningumu.

Tuo tarpu dėmesį labiau reiktų atkreipti į investuotojus, mat pirmiausia daugeliui investuotojų didėja kapitalo kaštai, ir nesvarbu ar lėšos skolinamos, ar nuosavos, skirtumas tarp valstybės vertybinių popierių bei akcijų teikiamos grąžos mažėja, o tuo tarpu rizika netgi didėja. Natūralu, jog tokiu atveju pinigai iš akcijų rinkų traukiasi. Istoriškai, JAV akcijų rinkoje stipriai keičiantis palūkanų normoms, P/E vidurkis keitėsi daugiau nei dvigubai. Kitas taip pat gan akivaizdus veiksnys yra tas, jog  dauguma institucinių ir kitų rimtesnių investuotojų įmones vertina skaičiuodami diskontuotus pinigų srautus, kurie yra itin jautrūs diskonto normai, kuri yra tiesiogiai susijusi su palūkanų normomis – kuo palūkanos didesnės, tuo didesnė diskonto norma, ir tuo mažesnė įmonės akcijų vertė.

Kita šio įvykio pusė yra ta, jog palūkanų normų didinimas stabdomas dėl to, jog lėtėja ekonomikos augimas. O tai savo ruožtu reiškia, kad lėtėja ir įmonių augimas, kas jų pelnams taip pat atsilieps, kaip tai atsilieps akcijų kainoms. Ir sunku nuspręsti, kokia įtaka JAV akcijų kainoms bus svaresnė – ar palūkanų normų kėlimo pristabdymas, ar ekonomikos augimo lėtėjimas. Tačiau mums įdomiau kaip tai galėtų paveikti kitas akcijų rinkas.

Kad JAV investuotojų poveikis kitoms rinkoms nepaneigiamas, mes tą jau pajutome gegužės-birželio mėnesiais, kai, pavyzdžiui, Indijos akcijų biržos indeksas per sąlyginai trumpą laikotarpį krito net 30 proc., ne ką mažiau atsiliko ir kitos stambios besivystančių šalių rinkos, ir viskas buvo tik dėl įvykių JAV, kurie taip pat buvo sukelti neapibrėžtos palūkanų normų didėjimo grėsmės. Vykstant globalizacijai, rinkos vis labiau koreliuoja ir vis labiau darosi priklausomos nuo JAV lėšų. Teigiama, jog JAV investuotojai turi tiek lėšų, jog galėtų keturis kartus nupirkti besivystančių šalių akcijų rinkas. O palūkanų normų sustojimas JAV reikštų, jog šios šalies investuotojams darosi palankiau savo lėšas nukreipti į kitas rinkas, mat investavimo kaštai nebeauga (gal būt net mažės), o tuo tarpu vietinėje rinkoje perspektyvos blogėja. Natūralu, jog tokiu atveju daugiausia dėmesio sulaukia investuotojų pamėgtos besivystančių šalių rinkos. Tad išliekant tokioms JAV makroekonominėms tendencijoms, besivystančios šalys turi puikių galimybių susigrąžinti gegužės-birželio mėnesiais didesnę dalį prarastų lėšų ir netgi sulaukti papildomų.

Kas laukia Lietuvos akcijų rinkos? Galima teigti, jog šiuo atveju vakarykštis įvykis nėra tiek daug įtakingas kaip didesnėms rinkoms tačiau reikšmės taip pat turi. Didžiojo kritimo metu OMXV indeksas neteko 10,3 proc., o BALTIX nukrito 9,5 proc., ir tai įvyko mažiau nei per mėnesį. Tačiau reiktų paminėti, jog šiose rinkose ir taip jautėsi kritimo nuotaikos, tačiau vis tik pasauliniai įvykiai turėjo reikšmės ir gerokai paspartino šį procesą, tad visgi Lietuvos ir kitų Baltijos šalių akcijų rinkų taip pat nereikėtų atriboti nuo pasaulinių įvykių, tačiau jų svarba yra mažesnė. Gal būt Lietuvai reikėtų labiau sekti ECB (Europos Centrinio Banko) judesius, tačiau čia jau kita tema. O dabar išlieka tik klausimas kur galutinai apsistos JAV bazinė palūkanų norma ir kada ji pradės mažėti?

Rokas Lukošius

atgal