Emigrantų kaina Lietuvai

2018 02 27

Emigracija, viena iš dažniausiai diskutuojamų temų ekonominėje ir politinėje plotmėje. Nepaisant tam tikrų teigiamų aspektų, iš esmės sutariama, jog emigracijos žala ekonomikai didžiulė - valstybė investuoja į žmones kol jie tampa darbingi, ir tikisi, kad išleistos biudžeto lėšos sugrįš mokesčių pavidalu, kai asmenys pradės dirbti. Deja, emigravęs asmenys mokesčius moka kitoje valstybėje. Tai nieko naujo, bet šį kartą pabandykime tai išreikšti skaičiais.

Pradėkime nuo trumpos švietimo sistemos apžvalgos. Per paskutinius 10 metų (iki 2016 sezono) aukštosiose mokykloje vidutiniškai kasmet mokėsi 87,5 tūkst. studentų valstybės finansuojamose vietose, kai palyginti mokamose studijų vietose tuo pačiu laikotarpiu studijavo vidutiniškai 88,5 tūkst. studentų. Per 10 metų iki 2014 universitetai gavo 2477 mln. EUR valstybės lėšų, ir dar 442 mln. EUR lėšų iš valstybės buvo suteikta kolegijoms, kas kartu sudaro 2919 mln. EUR. Kas reiškia, aukštasis mokslas valstybei kainuoja maždaug 300 mln. EUR per metus. Ir tai vien aukštasis mokslas. Asmens ugdymas valstybės lėšomis prasideda kur kas anksčiau.


Kas emigruoja?

Deja, nėra tikslios statistikos, koks emigravusių asmenų išsilavinimas, bet remiantis įvairiomis darytomis apklausomis galime daryti prielaidą, kad jis daugiau mažiau atitinka bendras išsilavinimo proporcijas. Todėl šiuo atveju remiamės 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, kurie daugmaž sako tai:

gyventojai pagal issilavinima

(Reiktų atkreipti dėmesį, kad laikui bėgant keitėsi klasifikacija, pvz., kolegijos ankstesniais laikotarpiais nebuvo priskiriamos prie aukštojo mokslo).

Pagal emigracijos statistiką matome, kokios amžiaus grupės vyrauja tarp emigrantų. Grubiai įvertinus, galima teigti, kad  šią šalį paliekančių asmenų amžius vyrauja tarp 20-39 metų. Taigi, šia amžiaus grupe ir remsimės paliekančių šalį asmenų išsilavinimo įvertinimui.

image 5

 

Toliau pabandome paskaičiuoti, kiek vienas asmuo atsieina valstybei, vertinant tik išsilavinimą. Tam reikalui panaudojame Statistikos departamento vidutines valstybės išlaidas švietimui, kurios atrodo taip:

image 8

 

Valstybės sąnaudos vienam asmeniui pagal išsilavinimą

  Iki-mokyklinis ugdymas, metai Mokymosi metų skaičius Sąnaudos asmeniui, tūkst. EUR
Aukštasis 4 12+5 49,4
Aukštesnysis ir specialusis vidurinis 4 12+3 39,7
Vidurinis 4 9+3 33,1
Pagrindinis 4 9+2 32
Pradinis 4 9 29,8
Nebaigė pradinės mokyklos 4 0 10

(Reikia pripažinti, kad prielaidos grubios, nes keičiantis išsilavinimo klasifikacijai, sunku tiksliai sugrupuoti mokslo metus. Taip pat keitėsi kaštai – čia įvertinimas pagal 2016 kaštus. Vertinama, kad visi lankė darželius nuo 2 metų. Dalis aukštajame moksle - magistrantai. Skaičiuojame tik valstybės išlaidas, darant prielaidą, kad emigruojama proporcingai).

Šiuos skaičius suvedę su tipiniu išsilavinimu gauname, kad vidutiniškai vieno asmens išsilavinimas valstybei (pagal 2016 metų kaštus) kainavo 38,7 tūkst. EUR.

Iš esmės dabar bereikia šį skaičių sudauginti su grynosios emigracijos kiekiu. Pagal Statistikos departamento duomenis, grynoji emigracija iš šalies nuo 1990 metų sudarė 707,1 tūkst. asmenų. Taigi sudauginę su asmens išsilavinimo kaštais, gauname gan solidų skaičių – 27,4 mlrd. EUR, kuris yra daug maž tiesioginės investicijos į išvažiavusius asmenis. Šalia šios sumos, net ir ES parama nebeatrodo taip įspūdingai. Aišku, čia padaryta daug grubių prielaidų, o vertinant faktinius ankstesnių laikotarpių kaštus, jie būtų ženkliai mažesni, tačiau 2016 metų įkainiai mums kaip tik leidžia daugmaž pažvelgti dabartinių pinigų vertės masteliu.

Be to, valstybės kaštai - ne vien išsilavinimas, bet ir kitos valstybinės išlaidos: sveikatos apsauga, teisėtvarkos palaikymas, krašto apsauga ir kt., kurie proporcingai tektų ir išvažiavusiems, tačiau mokesčiais Lietuvoje "neatidirbusiems", asmenims. Viską įvertinus suma, investuota į ligšiolinius emigrantus būtų daug didesnė nei 30 mlrd. EUR. 

Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius


Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2018-02-27 18:54:12

Ką šia tema manai tu?

drauguze 2018-02-27 20:50:27

Apie 1 mlrd kasmet atsiuncia perlaidomis atgal. Taip jie patys stengiasi save pateisinti, bet apvoge Lietuva ir cia likusius.

Rokas_Lukosius 2018-03-02 19:36:31

Taip, per milijardą atsiunčia, tačiau nemažai perlaidų išsiunčiama ir iš Lietuvos, tad grynosios perlaidos į šalį lieka mažesnės nei 1 mlrd. eurų.

Laive 2018-03-06 18:28:35

Kodel visi dirbančius kitur vadina emigrantais. Juk Europos sajunga. Teise dirbti visoje ES, keliauti po ES, gyventi ES. Nelabai jau kas is Lietuviu i Afrika isvaziuoja. Visi po ES ir sukasi. Na gerai Norvegija, vistiek priklauso Šengenui. Niekas emigrantu nevadina vokiecio dirbancio Danijoje ar prancūzo Belgijoje. Mes Juk Europoje tai gal lipkime iš to ultra nacionalistinio kevalo ir galvokime kaip europiečiai.

Rokas_Lukosius 2018-03-09 18:21:16

Reikia manyti, kad emigravę asmenys taip vadinami dėl to, kad jie vis tik palieka šalį, net jei ir nepalieka ES ar Šengeno erdvės. Valstybės turi atskirus biudžetus, ir likusiems tenka didesnė mokesčių našta. Deja, nei Norvegija, nei Vokietija Lietuvos pensininkams pensijų nemokės. Nežinau kaip vokiečiai vadina vokiečius dirbančius Norvegijoje, tačiau ten mastelis gerokai mažesnis, ir ši tema nėra tokia aktuali.

TadasT 2018-04-27 08:54:23

Reikėtų prisiteisti iš ES pensiją būsimiems Lietuvos pensininkams

atgal