Auksas vs. Bitcoin

2018 11 03

Gal ir keista toptelėjo mintis, tačiau geriau pagalvojus, pasirodė, kad teisybės joje vis tik yra. Kiek galima lyginti populiariausią kriptovaliutą ir visiems taip gerai žinomą taurųjį metalą – auksą? Nepaisant akivaizdžių skirtumų (vienas iš jų virtualus, kitas realiai egzistuoja), tarp jų, bent jau investiciniu požiūriu, yra ir gan ryškių panašumų, tarp kurių pagrindiniai šie:

  • Abiejų vertė paremta pasiūlos deficitu.
  • Abiejų vertė paremta tikėjimu dėl ateities paklausos.
  • Abi turto klasės negeneruoja pajamų srauto.

Kadangi bet kokio turto kainą nulemia paklausos ir pasiūlos balansas, tad ir pabandykime pažvelgti į tai, kas lemia vieno bei kito paklausą ir pasiūlą.

Bitcoin pasiūla: nors nauji Bitcoin‘ai nuolat kasami (koks keistas sutapimas, žodis tas pats kaip ir auksui), tačiau bendras jų kiekis yra apribotas (ties 21 mln. vienetų), ir kasimo greitis bėgant metams lėtėja. Šiuo metu didžioji dalis (83%) šios kriptovaliutos jau iškasta, ir per metus dar „prikasama“ 3-4% nuo esamo kriptovaliutos kiekio. Kita vertus, dalis Bitcoin‘ų nuolat prarandama – tiesiog pametama ar kitaip sunaikinama, ir nebegali būti atstatomi. Taigi, nors pradiniu etapu pasiūla smarkiai augo, tačiau ilgainiui ji ne tik ribota, bet realiai ir mažėjanti.

Aukso pasiūla: su aukso pasiūla yra kiek sudėtingiau, nes aukso pasiūla galime laikyti tiek jau eksploatuojamą auksą, tiek ir visus jo rezervus žemėje. Šiuo metu yra iškasta beveik 200 tūkst. tonų aukso, ir kasmet iškasama dar apie 3 tūkst. tonų, kas sudaro apie 1,5% padidėjimą per metus. Neiškasto aukso rezervai – gan kintamas dydis, nes nuolat patvirtinami nauji telkiniai, ir įrodomų resursų kiekis didėja. Vis tik manytina, kad didžioji dalis aukso žemėje jau yra iškasta, o kai kurių rezervų išgavimas prie esamos kainos yra ekonomiškai nenaudingas. (Visada išlieka alchemikų pavojus). 

Bitcoin paklausa: tai gan sunkiai suvokiamas dalykas. Nebuvo Bitcoin, nebuvo ir jo paklausos. Atrodo nebuvo ir problemos. Taigi, norint įkūnyti paklausą reikėjo sukurti tam tikrą produktą, kuris šiuo atveju buvo anoniminiai atsiskaitymai. Vėliau Bitcoin‘as pradėjo įgauti ‚investicijos‘ statusą, kas ir sukūrė stiprų paklausos šuolį, ir realiai formavo pagrindinę paklausą.

Aukso paklausa: būdamas 79 Mendelejevo lentelėje, auksas sąlyginai retas metalas, kartu su savo savybėmis kaip kad blizgus ir traukiantis akį, nereaguojantis su aplinkiniais elementais, lengvai apdirbamas - auksas jau prieš tūkstančius metų patraukė žmonių dėmesį. Lyg ir nebuvo nei reklamos, nei marketingo, bet šis metalas jau turėjo vertę ne vienoje senovės civilizacijų. Dabar didžioji dalis (beveik pusė) aukso panaudojama papuošalų gamybai, kita dalis investicinėms reikmėms bei elektronikos pramonėje.

Kita: yra ir daugiau panašumų, kaip šalia aukso atsirado ir daugiau garbinamų tauriųjų metalų, kaip kad sidabras, platina, paladis, taip ir Bitcoin surado naujų draugų: Ethereum, Litecoin, XRP ir kiti.

Net ir šių dviejų "iškasenų" grafikuose galima rasti panašumų.

Auksas:

aukso kaina

Beje, vėliau aukso vertė išaugo keletą kartų. 

Ir Bitcoin:

Bitcoin kaina

 

Taigi, milijono vertas klausimas: ar tikrai Bitcoin yra naujasis auksas? Atsakymą sužinosime greitai, po kelių tūkstančių metų... ;)

(P.S. tikėtina, kad daug greičiau)

 

Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius


Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2018-11-03 18:05:40

Ar Bitcoin blizga taip pat ryškiai?

atgal