Investavimo rizika pagal amžių

Visuomenėje plačiai paplitęs požiūris, jog pensininkai turėtų turi rinktis konservatyvesnę investavimo strategiją. Beveik visi didžiausi investicijų verslo leidiniai propaguoja tokį požiūrį, siūlydami tokias formules kaip, kad investuotojo portfelyje obligacijoms ir pinigų rinkos priemonėms skiriama dalis turi atitikti jo amžių, ką galima vertinti prieštaringai, ir kartais toks portfelis gali vos padengti infliaciją, arba kai kurias atvejais net jos nepadengti.

O nepaisant to, jog žmogus vyresnis, iš tikrųjų jisai dar nežino kiek laiko jam reikės pajamų ir pasirinkus konservatyviausią strategiją vėliau galima ir papulti į sudėtingą situaciją. Realiai konservatyviausią strategiją – investuoti į pinigų rinkos priemones galima rinktis, jeigu investavimo periodas trumpesnis nei penkeri metai, nes investuojant tokiam laikotarpiui – akcijų rinkoje praktiškai nėra ką daryti, nes čia iš tiesų didelė tikimybė, jog dalis santaupų bus prarasta.

Tačiau investuojant ilgesniam laikui tikimybių skirtumai tarp blogiausio ir vidutinio scenarijaus daro kur kas palankesnis. O kartais net kaip nepalankiausias scenarijus akcijų rinkoje gali būti prilyginamas palankiausiam scenarijuj obligacijų rinkoje, kas ilgu laikotarpiu iš tiesų dažniausiai ir atsitinka.

Bet gali būti labai nuostolinga pardavinėti turtą akcijų smukimo laikotarpiu, kuomet rinkos prislėgtos ir kursai nukritę. Tačiau vyresni pensininkai turi suplanuoti laikotarpį, kuriuo santaupos galėtų būti leidžiamos uždirbtas sąnaudas.

Taigi kokią strategiją tuomet pasirinkti, jei reikia užsitikrinti pajamas ateities poreikiams ir tuo pačiu būti užtikrintiems, kad nereiks parduoti akcijų itin nepalankiu momentu? Reikia pasakyti, kad čia nereiktų orientuotis į amžių, ir pagal jį nusistatyti portfelio proporcijas. Pranašiausias sprendimas, šiuo atveju, galėtų būti nustatant kokių sąnaudų gali reikėti per 5 ateinančius metus ir tokią sumą laikyti investuotą į pinigų priemones ir obligacijas, o likusią į akcijas.

O tikintis, kad pasiekta portfelio rizika bus labai maža, ir bet kada turtą būtų galima parduoti be didelių nuostolių, galima ir nusivilti. Kad ir kaip portfelis būtų sudėtas, niekaip nepavyktų išvengti bendros sisteminės rizikos ir kažkokie svyravimai būtų, jei investicijos būtų sudarytos iš vertybinių popierių. Galima būtų rinktis vertybinius popierius su mažesniu Beta nei rinkos ir pasiekti mažesnį svyravimą, nei bendras rinkos Beta, tačiau svyravimas vis tiek bus neišvengiamas, ir į tai reikėtų atsižvelgti.