Finansinio patikrinimo rizikų analizė

Šioje dalyje kalbėsime apie pagrindines rizikas, su kuriomis susiduriama finansinio patikrinimo metu. Šio etapo metu turi būti aprašomos pagrindinės įmonės veiklos bei turtinės būklės rizikos, t.y. tokios, kurios viršija nustatytą reikšmės lygį. Analizė apima:

• Pardavimų analizė (kuri grupės įmonė, iš kokios produkcijos pardavimų, iš kokių klientų grupių gauta daugiausia pajamų). Pardavimų koncentracija – kiek procentų pajamų generuojama 3, 5 arba 10 didžiausių grupės įmonių, kaip šis procentas keitėsi laike. Svarbu eliminuoti tarpgrupinius sandorius, jei yra. Išskirti sandorius tarp susijusių šalių. Taip pat reikia nustatyti ar yra didelę derėjimosi galią turinčių pirkėjų?
• Pardavimų pokyčius nulėmusių veiksnių analizė (pvz., pasikeitusi kainų politika, to priežastys, kokiems klientams pardavimai išaugo, o kuriems - sumažėjo).
• Pelningumo (konkrečių prekių grupių, OIBITDA, EBITDA, EBIT, grynojo pelno) / nuostolių analizė (kuri grupės įmonė, iš kokios veiklos uždirbta daugiausia pelno / patirta daugiausia nuostolių). Žiūrėti, ar nėra dirbtinai padidintas arba sumažintas pelnas / nuostolis (pvz., manipuliavimas kainomis – nuolaidos ir pan.). Pelno / nuostolių koncentracija – kiek procentų pelno uždirbama / nuostolių patiriama 3, 5 arba 10 didžiausių grupės įmonių, kaip šis procentas keitėsi laike.
• Pelningumo (EBITDA, EBIT, grynojo pelno) / nuostolių pokyčius nulėmusių veiksnių analizė (sumažėjusios pajamos, išaugusi savikaina, veiklos sąnaudos ar pan.)
• Potencialūs EBITDA koregavimai:
• Neapskaitytas darbo užmokestis;
• EBITDA normalizavimas dėl stambių klientų praradimo;
• Vienkartinių (nepasikartojančių) sandorių eliminavimas (pvz., didelės vertės ilgalaikio turto perleidimas). Didelis dėmesys trui būti kreipiamas į „Kitą veiklą“!!!, t.y. į OIBITDA ir EBITDA palyginimą.
• Potencialūs grynojo turto koregavimai:
• Blogos skolos, neatgautinos sumos;
• Nuvertėjusios / pabrangusios investicijos į dukterines įmones;
• Atidėjimai, atostogų rezervas;
• Pelno mokesčio sukaupimai;
• Dukterinių įmonių veikla (blogos paskolos, nuvertėjusios investicijos ir t.t.);
• Papildomi mokėtini mokesčiai (neleidžiami atskaitymai, maržos, palūkanų koregavimas, siekiant gauti rinkos situaciją atitinkančią maržą;
• Turto rinkos ir balansinių verčių skirtumai.
• Pelno / nuostolių palyginimas tarp finansinės apskaitos ir valdymo apskaitos. Ar yra reikšmingų skirtumų? Jei taip. Kokios jų priežastys? Galimi variantai:
• Į valdymo apskaitą įtraukti naujai įsigytų įmonių rezultatai nuo įsigijimo datos, tuo tarpu finansinėje apskaitoje jie įtraukiami už visą periodą;
• Turima ne visa pirminė informacija, kurios pagrindu vedama valdymo apskaita;
• Į valdymo apskaitą neįtraukiami mažesnių įmonių, kurios neruošia pakankamo detalumo informacijos, rezultatai. Tuo tarpu jie atsispindi finansinėje apskaitoje.
• Savikainos analizė (kuri grupės įmonė, kokiuose pardavimuose yra daugiausia savikainos). Savikainos koncentracija – kiek procentų savikainos yra 3, 5 arba 10 didžiausių grupės įmonių, kaip šis procentas keitėsi laike.
• Savikainos pokyčius nulėmusių veiksnių analizė (pvz., išaugusios įsigyjamų atsargų kainos).
• Tiekėjų analizė (struktūriškai, kokia dalis žaliavų įsigyjama iš kiekvieno (stambiausių) tiekėjų), ar yra didelę derėjimosi galią turinčių tiekėjų? 
• Veiklos sąnaudų analizė (struktūrinė analizė pagal išlaidų tipus, pvz., darbo užmokestis, nuoma, draudimas ir t.t., nustatyti, kurios sąnaudos labiausiai kintančios, o kurios - mažiausiai). Veiklos sąnaudų koncentracija – kiek procentų veiklos sąnaudų patiriama 3, 5 arba 10 didžiausių grupės įmonių, kaip šis procentas keitėsi laike.
• Veiklos sąnaudų pokyčius nulėmusių veiksnių analizė (pvz., išaugusios patalpų nuomos kainos, padidėjusios darbo užmokesčio sąnaudos ir pan.) 
• Sandorių su susijusiais asmenimis kainodaros analizė (įvairūs sandoriai: pirkimas, pardavimas, nuoma, paskolos, garantijos, valdymo paslaugos ir kt.): ar nėra manipuliuojama kainomis (didesnės / mažesnės nei su nesusijusiais asmenimis), ar nėra papildomų sąlygų, ar nėra nustatyta papildomų mokesčių, ar nustatytos per aukštos/žemos palūkanos ir pan. Jei reikia, daryti atitinkamus koregavimus.
• Kitos veiklos pajamų ir sąnaudų (atskirai) detalizavimas.
• Susijusiems asmenims mokėtinų / iš susijusių asmenų gautinų sumų balansas.
• Finansinėje apskaitoje neapskaitomas turtas, įsipareigojimai ir pan. Galimi variantai:
• Darbo užmokesčio mokėjimas „vokeliuose“ (mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos);
• Gautinos / mokėtinos sumos;
• Didelės vertės turtas, naudojamas ne tiesioginėje įmonės veikloje, o savininkų, direktorių privačiais interesais. Skaičiuojant grynąjį turtą, tokio turto vertė turėtų būti eliminuojama.
• Nuomos sandoriai: ar nėra nuomojama per daug / per mažai patalpų įprastinei veiklai vykdyti. Identifikuoti priežastis. 
• Atsargų senėjimo analizė (visas atsargas sugrupuoti į tokias grupes pagal galiojimo laiką: pasibaigė galiojimo laikas, 0 – 30 dienų, 31 – 60 dienų, 61 – 90 dienų, 91 – 180 dienų, daugiau kaip 181 diena). Atsargų vertė mažinama atidėjimų ir nerealizuoto pelno verte. 
• Apyvartinio kapitalo mėnesinė dinamika (grafikas).
• Ar įmonė turi licencijų, veiklos leidimų ir pan.?
• Ar įmonės veikla reglamentuojama, ar taikomi specifiniai reikalavimai jos kainodarai, ar yra nustatytos kainų ribos (energetika, farmacija ir pan.)?