Ekonominė analizė: CRE iki 2008 metų

Tema: Ekonomika

Terminas anglų kalba: Economic Review: CEE 2008


Centrinės ir Rytų Europos šalys ilgą laiką demonstravusius aukštus augimo tempus pastaruoju metu irgi pradėjo šlubčioti. Šio ekonominio regiono pagrindą sudaro Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos rinkos. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į kitas naująsias ES nares, iš kurių kiekviena turi savo istoriją, tačiau tuo pačiu yra ir įtakojami tų pačių dėsningumų.

Kažkada buvusios Sovietų Sąjungos įtakoje valstybės ekonomiškai stipriai atsiliko nuo Vakarų valstybių. Pasikeitus politiniams procesams, ekonominės sistemos taip pat pradėjo integruotis į Europos bendriją. Atsivėrus prekybos ir kapitalo rinkoms besivystančios valstybės gavo didžiulį stimulą: pigūs darbo jėgos resursai, didėjantis politinis stabilumas, iš „vakarų“ integruojamos žinios ir metodai leido pritraukti kapitalą ir  sustiprėti konkurencinėje kovoje.

Dauguma regiono ekonomikų smarkiai įsibėgėjo, ir gerokai viršijo Vakarų Europos augimą ilgą laiką. Tačiau per dešimtmetį darbo užmokestis padidėjo keletą kartų, kainų lygis taip pat pradėjo artėti prie Vakarų Europos ir šalių konkurencinis pranašumas po truputėlį pradėjo slopti. Ypač prie spartaus atlyginimų augimo prisidėjo sparti darbo jėgos emigracija. Darbo jėgai išvykstant – jos kaštai augo kur kas greičiau nei produktyvumas dėl didėjančios konkurencijos darbdavių rinkoje.

Pirmoji iš Centrinės ir Rytų Europos šalių palūžo Vengrija, ką atspindi ir BVP pokyčio grafikas. Geroaki anksčiau nei Europoje prasidėjo neramumai, Vengrijoje atsirado vietinės problemos – politinis skandalas, kurio pasekmės ekonomikai buvo skaudžios. Paaiškėjus, kad buvo slepiamas didžiulis valstybės biudžeto deficitas, pirmiausia stipriai nukentėjo šalies įvaizdis, kas savo ruožtu atbaidė dalį investuotojų.

Norint atstatyti Vengrijos biudžeto balansą šalyje buvo imtasi didelių biudžeto išlaido apkarpymų bei kitų griežtų fiskalinių priemonių. Dėl to smarkiai nukentėjo daugelis sektorių, pradėjo mažėti mažmeninės prekybos pardavimai. Taigi Vengrijos ekonomikos sulėtėjimas pasireiškė kur kas anksčiau, o į nepalankią pusę pasikeitusi tarptautinė aplinka irgi nepadės spręsti vidinių problemų. Tuo tarpu Lenkijos ir Čekijoj tik pasirodo lėtėjimo ženklai.

c1

 

Čekijos BVP augimas antrąjį šių metų ketvirtį jau pastebimai sulėtėjo – iki 4,5 proc. lyginant su ankstesniais metais. Tai pastebimas lėtėjimas atsižvelgiant į tai, kad kelerius ankstesnius metus ekonomikos augimas viršijo 6 proc. Tą pačią lėtėjimo tendenciją atspindi ir vienas geriausių indikatorių – mažmeninės prekybos pokyčio indeksas, kuris akivaizdžiai atspindi prekybos augimo tempo lėtėjimo tendenciją. Tuo tarpu Vengrijoje pardavimų kritimas jau stabilizavosi. 

c2

 

Lenkijos situaciją palanku sekti stebint naujų automobilių pardavimo pokyčio rodiklį, kuris atspindi kiek naujų automobilių buvo parduota palyginus su ankstesnių metų tuo pačiu periodu. Čia ryškiai pastebimas automobilių pardavimo tempo mažėjimas prasidėjęs nuo šių metų pradžios. Lenkijos BVP augimo antrąjį ketvirtį sumažėjimas buvo dar pakankamai nežymus ir išsilaikė 5,8 proc. Taigi ši šalis bendrame kontekste atrodo dar visai neblogai. 

c3

Infliacija Lenkijoje taip pat gerai kontroliuojama – neviršija 5 proc. Tuo tarpu kitos šalys, įskaitant Vengriją ir Čekiją, taip pat neišvengė infliacijos bangos. Čia infliacija jau buvo beveik pasiekusi 7 proc. ribą, kas nėra nesuvaldomai aukštas rodiklis, o pastaruoju metu pasirodo infliacijos mažėjimo signalų. 

c4

Kitose šalyse situacija taip nėra visiškai identiška. Geriausiai atrodo Slovakija, kurios augimas išlaiko pakankamai aukštus tempus, o infliacija taipogi neviršija 5 proc. Dar didesnius BVP augimo tempus demonstravo Rumunija, kurios ekonomika antrąjį ketvirtį šoktelėjo net 9,3 proc., tačiau čia situacija labiau įtempta dėl aukštesnės infliacijos. Slovėnijoje padėtis pernelyg neišsiskirianti, o Bulgarijoje BVP augimas išliko pakankamai aukštas – 6,3 proc., tačiau įtampą čia kelia aukšta infliacija, kuri yra panašiame lygyje kaip Baltijos šalių regione, o valiuta taipogi susieta su euru.

Taigi, kiekviena valstybė pajus pasekmes nevienodai. Vienos įveiks sunkumus lengviau, kitos susidurs su ilgesnėmis problemomis, tačiau turbūt nei viena valstybė visiškai neišvengs globalios kredito krizės pasekmių. Tos valstybės, kurių simptomai dar nepasireiškė, ar pasireiškė nestipriai – tikėtina pajus lengvesnes pasekmes. Šiaip ar taip šalių vystymosi procesai ir integracija, neramumams praėjus, tęsis toliau, tačiau vystymasis bus daugiau parengtas technologiniu tobulėjimu ir produktyvumo didinimu, o ne vidaus vartojimu. O artimiausiu metu darbo jėgos brangimą turėtų pristabdyti grįžtantys emigrantai.  

Regiono akcijų rinkos globaliame kontekste pernelyg neišsiskyrė. Daugiau ar mažiau smuko visos likvidžios Centrinės bei Rytų Europos regiono akcijų rinkos. Koregavosi tiek Čekijos, tiek Vengrijos indeksai, o ypač smarkiai nukentėjo Lenkijos akcijos. Lenkijoje prieš koregavimąsi akcijos buvo stipriai pabrangę, o kuo didesnis rinkų kilimas, tuo didesnis nuosmukis jį lydi atėjus sunkesniems laikams. Taigi korekcijai paveikus ir šią Europos dalį, akcijos tapo pakankamai patrauklios. Lenkijos akcijų indekso WIG20 ir Budapešto indekso P/E vidurkis buvo mažiau nei 10, o Prahos indekso rodiklis P/E nestipriai viršijo 10. Palyginus su tuo kas buvo kiek daugiau nei prieš metus, tai yra tikrai patrauklūs akcijų vertinimai.

Nepaisant dabartinių ekonominių nesklandumų, šalys dėl savo palankios geografinės padėties ir pakankamai aukšto kultūrinio bei švietimo sistemos lygio turi puikias perspektyvas toliau vystyti savo ekonominiam stiprumui, kas ilgainiui teigiamai atsilieps ir rinkoms, o patrauklios akcijų kainos palankus trumpalaikis indikatorius investuotojams. 

c5c7c6