Ekonominė analizė: Brazilija ir Rusija 2008 metų

Tema: Ekonomika

Terminas anglų kalba: Economic Review: Brasil and Russia 2008


Kiekvienas ekonominis regionas pasaulyje pasižymi kokias nors ištekliais. Žaliavomis turtingiausiomis valstybėmis išskiriamos Rusija ir Brazilija. Žinoma, tai nereiškia, kad kitos valstybės neturtingos žaliavomis, tačiau šių ekonomikų raidai žaliavų kainos turi didžiausią įtaką. Rusija ir Brazilija – stambios valstybės, tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi: Rusijoje gyvena per 140 mln., o Brazilijoje per 190 mln. gyventojų. Šie skaičiai atrodytų ne taip įspūdingai lyginant juos su didžiųjų Azijos valstybių mastais, tačiau bendrame kontekste vis tiek išlieka reikšmingi.

Rusijos ekonomika atsigavusi po 1998 metų buvusios stiprios finansų rinkų krizės toliau šuoliuoja labai ryžtingai, nuo 2000 metų vidutiniškai augdama per 7 procentus. Nesunku įspėti, kur slypi Rusijos atsigavimo sėkmės paslaptis. Naftos, gamtinių dujų, metalų ir medienos eksportas sudaro daugiau nei 80 proc. viso šalies eksporto ir apie trečdalį vyriausybės pajamų tiesiogiai, o netiesiogiai ta įtaka, be abejo, dar stipresnė. Buvusiai energetinių išteklių bumo laikais tai buvo didžiulis postūmis šios šalies ekonomikai, tačiau iš kitos pusės ši priklausomybė ir stato šalį į pavojų, mat staigiai smukus žaliavų kainoms žemyn – ekonomika prarastų stabilumą.

Tuo tarpu Brazilija energetiniais ištekliais nėra tokia turtinga kaip Rusija, ir realiai šalis yra naftos bei gamtinių dujų importuotoja, nors naftos rezervai šalyje yra pakankamai dideli, tad Brazilija ateityje pretenduoja tapti svarbesniu naftos gamintoju nei yra dabar. Užtai Brazilija yra turtinga kitomis žaliavomis – čia itin stipriai išvystyta kalnakasyba, ko dėka išgaunama didelis kiekis įvairių metalų, taip pat stiprus žemės ūkis, kurios dėka eksportuojama didžiuliai kiekiai maistinių žaliavų: sojos, jautienos, kavos ir kt. Stipri metalų pramonė leido išsivystyti ir sunkiajai inžinerinei pramonei, kurios produkcijos eksportas ženklus šalies ūkyje.

Pastarųjų kelerių metų žaliavų brangimo ciklas teigiamai paveikė tiek Rusijos, tiek Brazilijos ekonomikas. Pastaroji jau visiškai atsikračiusi 2001-2003 metais buvusių finansų rinkų ir ekonominių sukrėtimų, dabar šalies ūkis stabiliai, nors ir neypatingai dideliais tempais juda į priekį. Paskutinis rezultatas 6,1 proc. BVP augimas lyginant su ankstesnių metų laikotarpiu – visai neblogas rezultatas atsižvelgiant į tarptautinę aplinką. Rusijos rezultatai dar geresni, ir šios šalies ekonomikos augimas kelerius pastaruosius metus tik didino greitį. 

r1

 

Pakankamai pozityvius ženklus demonstruoja ir mažmeninės prekybos pokytis. Nepaisant nežymių trumpalaikių svyravimų, kurie visuomet yra natūralus, mažmeninė prekyba išlaiko pakankamai aukštus tempus abejose valstybėse, o ypač Rusijoje, kur kovo mėnesį pardavimų augimas kiek smuktelėjęs vis tiek išsilaikė apie 15 proc. lygyje. Brazilijos mažmeninių pardavimų ryškaus sumažėjimo taipogi įžvelgti negalima ir kol kas situacija atrodo stabiliai. 

r2

 

Nors ir pagrindiniai indikatoriai šiose  šalyse atrodo pozityviai, tačiau ilgalaikės problemos niekur nedingsta. Brazilijoje nusikalstamumas ir skurdas toliau išlieka opiausiomis problemomis ir nepanašu, kad artimiausiu metu ją pavyktų įveikti.

Ganėtinai išraiškingai atrodo infliacijos bei atlyginimų augimo grafikai. Brazilijai, kuri su infliacijos problemomis buvo susidūrusi dar 2003 metais ir jas įveikusi, dabar stengiasi nepakartoti tų pačių klaidų ir laikosi pakankamai griežtos politikos infliacijos atžvilgiu. Brazilijos centrinis bankas yra išsikėlęs sau tikslą palaikyti infliaciją, neviršijančią 4,5 proc. lygio, o spaudimą šiam tikslui daro ir pastaruoju metu ganėtinai ženkliai didėjantys atlyginimai. Taigi sekdamas šiais tikslais centrinis šalies bankas jau keletą sykių pakėlė bazinę palūkanų normą, kuri buvo jau kilsterėta iki 13 proc., tačiau pats pokytis dar pakankamai nežymus ir kol kas stiprios įtakos ekonomikai neturi. 

r3

 

Rusijoje situacija atrodo kur kas pavojingesnė. Infliacija čia pasiekusi 15 proc. lygį, o atlyginimų didėjimas svyruoja apie 30 proc. metinį pokytį. Toks spartus atlyginimų didėjimas ūkį neišvengiamą veda į perkaitimą – mat taip greitai brangstant darbo ištekliams, didėja ir gaminamos produkcijos kainos. Rublio kursui esant susietam su valiutų krepšeliu, Rusijos gamintojai stebėtinu tempu praranda savo konkurencingumą. Kol kas Rusijos einamosios sąskaitos balansas pažymi didžiuliu pertekliumi, tačiau nereiktų pamiršti, kad eliminavus energetinius išteklius šis balansas drastiškai apsiverstų. Be abejo, staigiai žaliavų eksportas niekur neišnyks, tačiau ekonomika turi didelę priklausomybę nuo žaliavų kainų ir kol kas už žaliavas gauti pinigai ne padeda stiprinti vietinę pramonę, o netgi atvirkščiai – padidėjęs pinigų kiekis labai smarkiai didina vietines kainas ir savo ruožtu sukuria problemų eksportuotojams, kurių neskaitant žaliavų gamintojų ir taip nėra labai daug. Šios tendencijos kelia dar daugiau abejonių dėl planuojamo Rusijos įstojimo į PPO.

r5

 

Palūkanų normos Rusijoje irgi jau buvo keletą kartų kilsterėtos siekiant kovoti su infliacija, tačiau žvelgiant istoriniu aspektu dar labai nežymiai, o poveikį dar labiau silpnina tai, jog šalyje pagrindinės kompanijos daugiau skolinasi ne rubliais, o JAV doleriais.

Tiek Rusijos, tiek Brazilijos akcijų indeksai iš pradžių nepasidavė bendram pasauliniam rinkų nuosmukiui, tačiau vėliau, pradėjus žaliavų kainoms sparčiai ristis žemyn, taip pat neatsilaikė. Ypač staigiai žemyn nėrė Rusijos bendrovių kursai, kuriuos be smunkančių žaliavų kainų paveikė ir papildomi veiksniai. Kilęs karinis konfliktas su Gruzija investuotojams dar kartą priminė apie šalies politinę riziką, kuri ir anksčiau buvo padidinta, ir jei po truputį buvo pamirštama, dabar gerokai prisidėjusi prie akcijų kritimo. Kitas svarbus momentas – V.Putino išpuolis prieš vieną iš keturių didžiausių Rusijos metalurgijos koncernų „Mechel“, kuris buvo apkaltintas per pigiai eksportuojantis savo produkciją ir taip mažindamas mokesčius.    

Galbūt šiuose Rusijos veiksmuose ir galima rasti pateisinimą, tačiau vis tiek nereiktų pamiršti, kad „vakarų“ investuotojai į šią rinką žiūri itin atsargiai, ir kiekvienas garsesnis įvykis pamirštamas negreitai, o rizikos premijos padidėjimas neigiamai atsiliepia akcijų kursams. Vis tik esminė įtaka tiek Rusijos, tiek Brazilijos akcijoms išlieka priklausomybė nuo žaliavų kainų, kurios pastaruoju laikotarpiu atsidūrė kainų mažėjimo ciklo stadijoje. 

r6r7

 

Patiko informacija?

Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis! Kelkime lietuvių finansinį raštingumą kartu!